Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos pasiekė įspūdingą pažangą. Jų vienam gyventojui tenkančio BVP atsilikimas nuo ES vidurkio reikšmingai susitraukė. Gaila, tačiau tokio progreso kapitalo rinkose Baltijos šalys nepasiekė.
Pagal santykinį akcijų rinkos dydį – akcijų rinkos kapitalizacijos ir šalies BVP santykį – Baltijos valstybės yra vienos paskutinių tarp 27-ių ES šalių. Estijos rinka yra 23-oje vietoje, Lietuvos – 25-oje, o Latvijos – paskutinėje 27-oje. Bendrai rytų Europos šalys, kuriose akcijų biržos atsidarė tik po 1990 m., reikšmingai atsilieka nuo vakarų Europos šalių.
Pagal investuotojų aktyvumą Baltijos akcijų rinkos atrodo šiek tiek geriau, nors nuo ES vidurkio vis tiek dar stipriai atsilieka. Sureitingavus ES nares pagal akcijų prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį, Estija yra 17-a, Lietuva – 19-a, Latvija – 21-a. Nors akcijų rinkos dydis mūsų šalyse yra itin mažas, tačiau esamos listinguojamos bendrovės yra santykinai aktyviai prekiaujamos. Tai indikuoja, kad didesnė problema yra listinguojamų bendrovių trūkumas, o ne mažas investuotojų aktyvumas. Todėl norint paskatinti Baltijos šalių akcijų rinkų vystymąsi pirmiausia dėmesys turėtų būtų nukreiptas į naujų didelių bendrovių pritraukimą į biržas.
Makroekonominis išsivystymas stipriai išaugęs
Trys Baltijos šalys patenka tarp didžiausią ekonominę pažangą padariusių ES narių. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, siekė 87 proc. ES vidurkio 2024 m. – 28 proc. daugiau nei 2010 m. Tai yra antras didžiausias pokytis po Airijos per šį laikotarpį. Pagal BVP vienam gyventojui sureitingavus visas 27-ias ES valstybes nares, Lietuva yra 17-oje vietoje. 2010 m. šalis buvo tik 24-oje vietoje.
Estijos vieno gyventojo sukuriamas BVP pagal perkamosios galios paritetą sudarė 79 proc. ES vidurkio 2024 m. Tai 14 proc. daugiau nei 2010 m. Pagal šį rodiklį šalis yra 19-a tarp ES valstybių.
Atitinkamas Latvijos BVP rodiklis siekė 69 proc. ES vidurkio 2024 m. arba 17 proc. daugiau nei 2010 m. Latvija yra 25-a tarp ES šalių.
Pagal rinkos kapitalizacijos ir BVP santykį Baltijos šalys vienos paskutinių ES
Tikriausiai populiariausias rodiklis, kuris naudojamas įvertinti šalies akcijų rinkos išsivystymo lygį, yra bendros visų vietinėje biržoje listinguojamų įmonių rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis. Ši metrika iš esmės parodo akcijų rinkos dydį palyginus su šalies ekonomika. Ji leidžia palyginti skirtingo dydžio šalis.
Apskaičiavus šio rodiklio reikšmes 2025 m. visoms 27-ioms ES šalims ir jas sureitingavus, sąrašo viršuje atsidūrė Švedija. Joje listinguojamų bendrovių kapitalizacija sudarė 193 proc. nuo BVP, t.y. Stokholmo biržoje prekiaujamų akcijų rinkos vertė beveik du kartus viršijo šalies ekonomikos dydį. Antrąją vietą užėmė Olandija, kurioje šis santykis siekė 132 proc., trečiąją – Danija su 128 proc. Iš viso 5-iose šalyse akcijų rinkos kapitalizacija viršijo metinį BVP. Visų ES šalių šio rodiklio svertinis vidurkis sudarė 68 proc.
Baltijos valstybių rodikliai stipriai atsiliko nuo ES vidurkio ir jos atsidūrė reitingo apačioje. Iš trijų šalių aukščiausią vietą – 23-ią – užėmė Estija. Talino biržoje prekiaujamų akcijų bendra kapitalizacija siekė 9 proc. Estijos BVP. Tai yra 6 kartus mažiau nei ES vidurkis. Lietuva liko 25-oje vietoje. Vilniaus biržos akcijų kapitalizacijos ir Lietuvos BVP santykis sudarė 7 proc. arba 10 kartų mažiau nei ES vidurkis. Paskutinę 27-ąją vietą užima Latvija, kurioje kapitalizacija tesudaro 1 proc. BVP – 49 kartus mažiau nei ES vidurkis.
Rytų Europa bendrai atsilieka nuo vakarų Europos
Baltijos šalių akcijų rinkų atsilikimas ES kontekste atitinka bendrą tendenciją. Rytų Europos šalys (arba naujosios ES narės) atsilieka nuo vakarų Europos valstybių (senųjų ES narių). Sureitingavus ES valstybes pagal rinkos kapitalizacijos ir BVP santykį, pirmoje reitingo pusėje iš esmės randame vakarų Europos šalis, antroje – daugiausia Rytų Europos šalis. Aukščiausiai sąraše esančios rytinės valstybės yra Kroatija 14-oje vietoje (rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis 35 proc.) ir Lenkija 15-oje vietoje (29 proc.). Net ir jos apytiksliai du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (68 proc.).
Tokį rytų Europos akcijų rinkų atsilikimą pirmiausia galima būtų paaiškinti ženkliai trumpesne šių rinkų istorija. Tiek Baltijos šalyse, tiek kitose rytinėse valstybėse dabar veikiančios akcijų biržos atsidarė tik po 1990 m., kai žlugo sovietinė santvarka ir šalys perėjo nuo planinės prie laisvos rinkos ekonomikos. Tuo tarpu vakarų Europos šalys turi gilias kapitalo rinkų tradicijas - jų biržos skaičiuoja kelis šimtus metų trunkančias istorijas. Amsterdamo birža, kuri yra laikoma pirmąja pasaulyje, buvo atidaryta dar XVII amžiaus pradžioje.
Pagal investuotojų aktyvumą Baltijos šalys atrodo geriau
Kitas populiarus akcijų rinkos išsivystymo lygio matas – akcijų prekybos metinės apyvartos ir rinkos kapitalizacijos santykis. Šis dydis parodo, kaip aktyviai investuotojai prekiauja listinguojamomis akcijomis. Pagal šį rodiklį 2025 m. tarp ES narių lyderė buvo Italija, kurioje prekybos apyvarta siekė 82 proc. rinkos kapitalizacijos. Įdomu, kad pagal kapitalizacijos ir BVP santykį Italija buvo tik 11-oje vietoje. Tai reiškia, kad nors pagal rinkos dydį Italija reikšmingai atsilieka nuo ES lyderių, tačiau tai netrukdo investuotojams itin aktyviai prekiauti jos akcijomis. Antroje vietoje randame Vokietiją su 56 proc., trečioje – Airiją su 49 proc. Svertinis ES vidurkis siekė 43 proc.
Baltijos šalys pagal prekybos apyvartas atrodo geriau nei pagal rinkos kapitalizaciją, tačiau nuo ES vidurkio vis tiek dar labai toli. Ir vėl aukščiausiai reitinge yra Estija, kuri užima 17-ą vietą. 2025 m. Talino biržos akcijų prekybos apyvarta sudarė 5,7 proc. jos kapitalizacijos. Lietuvą randame per porą laiptelių žemiau 19-oje vietoje su 4,5 proc. apyvartos ir kapitalizacijos santykiu. Net ir Latvija pagal šį rodiklį neliko sąrašo apačioje – su 3,7 proc. ji užima 21-ą vietą. Įdomu, kad santykinai aukštesnį prekybos aktyvumą Baltijos šalyse iš esmės užtikrina ne užsienio ar instituciniai investuotojai, o vietiniai mažmeniniai investuotojai.
Pagal prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį paskutines tris vietas tarp 27-ių ES valstybių užima Kipras, Slovakija ir Liuksemburgas. Jose apyvartos nesiekia net 1 proc. kapitalizacijos.
Listinguojamų bendrovių trūkumas – didesnė problema nei investuotojų aktyvumas
Diskutuojant apie Baltijos šalių akcijų rinkų žemą išsivystymą dažnai yra minima „vištos ir kiaušinio“ problema: listinguojamų bendrovių trūksta, nes nėra pakankamai investuotojų, o investuotojų nėra, nes nėra pakankamai listinguojamų įmonių. Visgi dviejų išsivystymo rodiklių palyginimas mums suteikia svarbios informacijos ir padeda lengviau atsakyti į klausimą: ar pirmiau turi „ateiti“ investuotojai, ar naujos bendrovės?
Baltijos šalys pagal prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį užima aukštesnes vietas reitinge tarp ES valstybių nei pagal kapitalizacijos ir BVP santykį. Tai galime interpretuoti taip, kad akcijų rinkos dydis mūsų šalyse yra itin mažas, tačiau esamos listinguojamos bendrovės yra santykinai aktyviai prekiaujamos (nors ir pagal šį rodiklį nuo ES vidurkio stipriai atsiliekama). Tai indikuoja, kad didesnė problema yra listinguojamų bendrovių trūkumas, o ne mažas investuotojų aktyvumas.
Todėl norint paskatinti Baltijos šalių akcijų rinkų vystymąsi pirmiausia dėmesys turėtų būtų nukreiptas į naujų didelių bendrovių su reikšmingomis laisvų akcijų dalimis pritraukimą į biržas. Tai sukurtų platesnes investavimo galimybes jau čia investuojantiems, o taip pat, tikėtina, padėtų pritraukti ir naujus investuotojus tiek iš Baltijos šalių, tiek iš užsienio.
Skandinavijos šalių akcijų rinkos – tarp labiausiai išsivysčiusių
Baltijos šalims geografiškai ir kultūriškai artimas regionas – Skandinavija – išsiskiria itin išsivysčiusiomis kapitalo rinkomis. Švedija, Danija ir Suomija patenka tarp keturių aukščiausią rinkos kapitalizacijos ir BVP santykį turinčių ES narių (tarp jų „įsimaišo“ Olandija). Pagal prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį šiaurės šalys taip pat užima aukštas vietas: Danija 5-oje, Švedija 8-oje ir Suomija 11-oje vietose. Net ir vertinant pagal absoliučią akcijų rinkos kapitalizaciją, šios šalys yra labai aukštai – Švedija yra 4-a didžiausia akcijų rinka ES. Tai yra įspūdingas pasiekimas turint omenyje, kad ES kontekste tai nėra itin didelės valstybės – pagal gyventojų skaičių Švedija yra 11-a didžiausia ES narė, Danija –16-a, Suomija – tik 17-a. Skandinavija yra įrodymas, kad net ir pagal gyventojų skaičių nedidelės valstybės gali turėti išsivysčiusias ir aktyvias kapitalo rinkos. Tai yra sektinas pavyzdys Baltijos šalims.