Pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ per metus ne tik pakilo 19 proc., bet ir paskutinę prekybos dieną pasiekė naują viršūnę. Ankstesnis pikas buvo pasiektas prieš daugiau nei keturis metus – 2021 m. rugsėjį. Galima atkreipti dėmesį, ši data siejasi su pagrindine šių metų tema Baltijos ir ypač Lietuvos akcijų rinkoje. 2021 m. rugsėjis buvo pirmasis mėnuo, kai Estijos antros pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai galėjo atsiimti lėšas.
Baltijos akcijų kainų šuolis 2025 m. sutapo su sparčiau nei ankstesniais metais brangusiomis Europos bei besivystančių šalių akcijomis. Vietinio akcijų indekso grąža nežymiai aplenkė Europos indeksą „STOXX Europe 600“ (+17 proc.) ir besivystančių šalių indeksą „MSCI Emerging Markets“ (+18 proc. eurais). Tuo tarpu Baltijos akcijos pasirodė ženkliai geriau nei JAV akcijos. Dėl 13 proc. smukusios JAV dolerio vertės „S&P 500” indekso grąža eurais tesiekė tik 3 proc.
Žvelgiant į tris Baltijos šalis atskirai, didžiausią grąžą uždirbo investavę į lietuviškas bendroves. Vilniaus biržos akcijų indeksas „OMX Vilnius“ ūgtelėjo 26 proc. ir aplenkė tiek „OMX Tallinn“ (+18 proc.), tiek „OMX Riga“ (+6 proc.).
Trys ketvirtadaliai listinguojamų akcijų brango
Iš 69-ių listinguotų įmonių, net 52-i fiksavo teigiamus akcijų kainų pokyčius. Kokie palankūs metai buvo Baltijos akcijų rinkai gerai iliustruoja tai, kad tarp didesnės nei 100 mln. EUR kapitalizacijos bendrovių nebuvo nė vienos, kurios vertė būtų sumažėjusi.
Tarp daugiausiai investuotojams uždirbusių didesnių įmonių vyrauja Lietuvos bendrovės, tarp mažiausiai – Estijos. Labiausiai per metus pabrango „KN Energies“ (+71% proc.), „Akola“ (+58 proc.), „Merko Ehitus“ (+50 proc.), „Vilkyškių pieninė“ (+44 proc.) ir „Rokiškio sūris“ (+27 proc.). Prasčiausiai pasirodė „TKM Grupp“ (+0,3 proc.), „Tallink“ (+1 proc.), „EfTEN Real Estate Fund“ (+1 proc.), „Eleving“ (+2 proc.) and „Infortar“ (+6 proc.).
Investuotojų aktyvumas aukščiausiame lygyje per tris metus
„Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito tris metus iš eilės nuo 917 mln. EUR 2021 m. iki 401 mln. EUR 2024 m. Praėjusiais metais tendencija pagaliau apsivertė. Bendra trijų Baltijos biržų apyvarta pašoko 40 proc. iki 562 mln. EUR ir buvo didžiausia per paskutinius tris metus.
Sparčiausiai likvidumas augo Vilniaus biržoje, kurios apyvarta pakilo 71 proc. iki 256 mln. EUR ir sudarė 46 proc. bendro „Nasdaq Baltic“ lygio. Lėčiausiai aktyvumas augo Talino biržoje – 19 proc. iki 284 mln. EUR (50 proc. bendro lygio). Nors pagal metinius skaičius Talinas lenkia Vilnių, tačiau antroje metų pusėje, jau po „Enefit Green“ delistingavimo, Vilniuje buvo sugeneruojamos didesnės apyvartos ir Lietuvos sostinė perėmė aktyviausios Baltijos šalių biržos vardą. Tai yra reikšmingas pasiekimas Lietuvos akcijų rinkai, nes paskutinius penkis metus apyvartos estų biržoje buvo apie pusantro karto didesnės nei Vilniuje.
Rygos biržoje akcijų prekybos apyvarta pašoko 65 proc., tačiau vis tiek tesiekė 22 mln. EUR arba 4 proc. bendro „Nasdaq Baltic“ lygio.
Vilnius tapo didžiausia ir aktyviausia Baltijos šalių birža
Vilniaus birža aplenkė Taliną ne tik pagal likvidumą, bet ir dydį. Vilniuje bendra listinguojamų bendrovių rinkos kapitalizacija per metus paaugo nuo 4,9 mlrd. iki 5,7 mlrd. EUR. Metų pabaigoje tai sudarė 51 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ kapitalizacijos, kuri siekė 11,3 mlrd. EUR. Tuo tarpu Estijos biržoje prekiaujamų įmonių bendra kapitalizacija susitraukė nuo 5,2 mlrd. iki 5,0 mlrd. EUR, o tam didelę įtaką turėjo „Enefit Green“ pasitraukimas. Rygos biržos įmonių bendra kapitalizacija pasistiebė nuo 0,5 mlrd. iki 0,6 mlrd. EUR.
Aktyviausiai prekiautos dvi Lietuvos bendrovės
Tos pačios bendrovės pateko tarp 5-ių likvidžiausių kaip ir 2024 m. Tačiau jos persistumdė vietomis. Pakilusi iš antrosios pozicijos „Ignitis“ tapo aktyviausiai investuotojų prekiauta Baltijos šalių akcija. Jos apyvarta siekė 103 mln. EUR – 72 proc. daugiau nei prieš metus. „Igničio“ akcijų kaina ūgtelėjo 8 proc. „Artea“ pasistiebė laipteliu aukščiau į antrąją vietą su 65 proc. iki 88 mln. EUR pašokusia apyvarta. Iš penkių likvidžiausių bendrovių lietuviško banko akcijų kaina brango daugiausiai – 14 proc. 2024 m. aktyviausiai prekiauta pozicija „LHV“ nukrito į trečiąją vietą su 27 proc. iki 80 mln. EUR augusia apyvarta. 2025 m. estiško banko akcijų kaina pakilo 10 proc. Delistinguota „Enefit Green“ liko 4-a, pasiekusi 48 mln. EUR apyvartą. Penketuką užbaigia „Tallink“ su 7 proc. iki 31 mln. EUR sumažėjusia apyvarta. Ši estų bendrovė buvo vienintelė penketuke, kurios apyvarta susitraukė palyginus su ankstesniais metais.
Pirminėje rinkoje tęsiasi „štilis“
Nors Baltijos akcijų antrinėje rinkoje stebėjome ilgai lauktą atsigavimą, tačiau pirminė rinka ir toliau išlieka iš esmės „uždaryta“. 2025 m. įvyko trys sandoriai pirminėje rinkoje. Estijos statybos sprendimų įmonė „Primostar“ įgyvendino 0,4 mln. EUR dydžio pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Latvijos finansų sektoriaus bendrovė „Indexo“ per du antrinius akcijų platinimus (SPO) pritraukė 7,7 mln. EUR. Visos trys transakcijos nesulaukė didelio investuotojų susidomėjimo – paklausa siekė mažiau nei norimi išplatinti kiekiai.
Metų įvykis – „Enefit Green“ pasitraukimas iš biržos
2025 m. pradžioje turbūt niekas nebūtų nuspėjęs, kad Baltijos biržose nebeliks vienos iš top 5 likvidžiausių ir didžiausios kapitalizacijos bendrovių. Ypač tos, kuri tik prieš keletą metų debiutavo rinkoje.
Kovą Estijos valstybei priklausanti energetikos grupės „Eesti Energia“ paskelbė supirksianti mažumos akcininkams priklausiančias atsinaujinančios elektros gamintojo „Enefit Green“ akcijas. Supirkimo kaina atitiko net 47 proc. premiją, palyginus su akcijos kaina biržoje prieš naujienos paskelbimą. Tokia didelė premija teigiamai nustebino rinką, nes Baltijos biržose tapo įprasta matyti, kaip akcijos iš mažumos akcininkų yra superkamos už kainą, panašią į biržos arba netgi mažesnę.
Rinką taip pat nustebino tai, kad nuo 2021 m. spalį vykusio „Enefit Green“ IPO buvo praėję tik kiek daugiau nei 3 metai. Investuotojai, kurie įsigijo akcijų per IPO ir pardavė jas supirkimo metu, uždirbo 33 proc. grąžą, įskaitant už tris metus išmokėtus dividendus.
Bendrovė buvo išbraukta iš „Nasdaq Tallinn“ sąrašo liepos pradžioje. Nors akcijų supirkimas buvo įvykdytas skaidriai ir už gana patrauklią kainą, tačiau bendrai vietinei kapitalo rinkai tai yra reikšmingas praradimas, nes biržoje nebeliko vienos likvidžiausių ir didžiausių bendrovių.