2025 m. buvo dar vieni rekordiniai metai Baltijos šalių įmonių obligacijų rinkai. Vien per praėjusius metus vietos bendrovės išleido skolos vertybinių popierių už daugiau nei 4 mlrd. EUR, taip aplenkiant ankstesnį rekordą, pasiektą 2024 m. Iš daugiau nei 70-ies įvykusių platinimų net du trečdalius sudarė emisijos, į kurias galėjo investuoti ir mažmeniniai investuotojai.
Didesniąja dalimi Baltijos šalių įmonių obligacijų galima prekiauti „Nasdaq Baltic“ biržose. Nors Vilniaus birža pirmauja pagal obligacijų rinkos dydį (daugiausia listinguotų emisijų ir didžiausia jų vertė), bet yra paskutinė pagal antrinės prekybos aktyvumą – jos obligacijų apyvarta sudarė tik 5 proc. bendro trijų biržų lygio. Galima sakyti, kad Lietuvos investuotojai nėra atradę biržos antrinei obligacijų prekybai. Tuo tarpu Rygos birža, kuri akcijų prekyboje beveik nematoma, yra Baltijos šalių aktyviausia obligacijų antrinės prekybos vieta. Latvijos biržoje suprekiaujama 61 proc. bendros įmonių obligacijų apyvartos.
Baltijos biržos bando sukurti tai, ko nėra išsivysčiusiose pasaulio obligacijų rinkose, pavyzdžiui, vakarų Europoje ar JAV. Jose antrinė prekyba skolos vertybiniais popieriais per biržas iš esmės nevyksta – beveik viskas yra suprekiaujama užbiržiniais sandoriais, kai investuotojai kreipiasi į savo maklerius, norėdami įsigyti ar parduoti obligacijų. Bus įdomu stebėti, kas išeis iš Baltijos eksperimento sukurti aktyvią antrinę prekybą obligacijomis biržoje.
Daugiau nei 160 obligacijų, kurių vertė viršija 4 mlrd. EUR
2025 m. iš viso trijose Baltijos biržose buvo listinguojamos 161 obligacijų emisija, kurias buvo išleidusios 101 bendrovė. Daugiausia listinguojamų obligacijų turėjo estų bankas „Bigbank“ – net 6-ias. Po 5-ias emisijas turėjo latvių bankas „Citadele“ ir finansinių paslaugų bendrovė „DelfinGroup“. Biržos duomenimis 2025 m. pabaigoje bendra visų įmonių obligacijų vertė buvo 4,4 mlrd. EUR. Palyginimui, bendra visų „Nasdaq Baltic“ prekiaujamų akcijų rinkos kapitalizacija siekė 11,3 mlrd. EUR.
Vilniaus birža buvo didžiausia tiek pagal listinguojamų emisijų skaičių, tiek pagal jų vertę. Vilniuje į sąrašus buvo įtrauktos 64-ios įmonių obligacijos, kurių vertė 2025 m. pabaigoje siekė 2,0 mlrd. EUR, Rygoje – 58-ios obligacijos su 1,7 mlrd. EUR verte, Taline – 39-ios obligacijos su 0,6 mlrd. EUR verte.
Rygos birža – obligacijų antrinės prekybos lyderė
Iš 161-os listinguojamos emisijos 45-ios neturėjo nė vieno sudaryto biržinio sandorio per visus metus. Tarp jų patenka ir tokių didelių bei gerai matomų bendrovių kaip „Ignitis“, „Maxima“ ar „Latvenergo“ obligacijos, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šių bendrovių obligacijos yra skirtos tik instituciniams investuotojams ir jų minimali investavimo suma 100 tūkstančių EUR. Instituciniai investuotojai tipiškai prekiauja obligacijomis užbiržiniais sandoriais.
Per 2025 m. iš viso buvo sudaryta daugiau nei 18 tūkstančių sandorių obligacijomis „Nasdaq Baltic“ antrinėje rinkoje, o jų bendra vertė sudarė 122 mln. EUR. Rygos birža buvo absoliutus lyderis – joje obligacijų apyvarta siekė 74 mln. EUR arba 61 proc. bendro Baltijos šalių lygio. Talinas buvo antroje vietoje su 37 mln. EUR (30 proc. bendro lygio). Vilniaus birža buvo mažiausiai aktyvi – joje buvo suprekiauta obligacijų tik už 11 mln. EUR arba 9 proc. bendro lygio. Sandorių prasme Vilnius pasirodė dar prasčiau – čia buvo sudaryti tik 5 proc. visų „Nasdaq Baltic“ įmonių obligacijų transakcijų. Kadangi kiekvienoje iš Baltijos biržų aktyviausiai dalyvauja tos pačios šalies investuotojai, galima teigti, kad Lietuvos investuotojai nėra atradę antrinės prekybos obligacijomis biržoje.
Stebime priešingą situacija nei akcijų prekyboje, kur Vilnius 2025 m. antroje pusėje tapo aktyviausia Baltijos birža, aplenkdamas Taliną, o Ryga tesudarė 4 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvartos.
Mažesnis likvidumas nei akcijų rinkoje
2025 m. trijose Baltijos biržose buvo sudaryti 949 tūkstančiai akcijų sandorių, kurių bendra vertė siekė 562 mln. EUR – atitinkamai 52 kartus ir 4,6 karto daugiau nei obligacijų. Didesnis akcijų antrinės prekybos likvidumas neturėtų stebinti. Investuotojai į akcijas iš esmės turi tik vieną kelią realizuoti savo investicijas – parduoti jas biržoje. Tuo tarpu obligacijų savininkai turi kitą aiškų pasitraukimo kelią – obligacijos yra išperkamos suėjus terminui. Todėl antrinis likvidumas obligacijų investuotojams turi mažesnę svarbą.
Aktyviausiai prekiaujamas emitentas – „Citadele“, lietuviška bendrovė tik 17-oje vietoje
Tarp aktyviausiai prekiaujamų obligacijų emitentų vyrauja Latvijos ir Estijos bendrovės. Sureitingavus visas įmones pagal jų obligacijų biržinę apyvartą, pirmąjį lietuvišką vardą randame tik 17-oje vietoje – žiniasklaidos grupę „15min“, kurios obligacijomis buvo suprekiauta už 2,1 mln. EUR (83 sandoriai). Sekantys lietuviški emitentai yra „Artea“ bankas 24-oje vietoje su 1,3 mln. EUR apyvarta (266 sandoriai) ir „Sąvaržėlė“ verslo centrą vystanti „Kvartalas“ su 1,2 mln. EUR apyvarta (43 sandoriai).
Tarp 10 aktyviausiai prekiautų obligacijų emitentų 6-ios įmonės listinguoja obligacijas Rygos biržoje, 4-ios – Taline. Dešimtuke net 7-ios bendrovės priklauso finansų sektoriui, tarp kurių randame ir bankus, ir vartojimo kreditavimo verslus. Aktyviausiai prekiautu Baltijos emitentu tapo „Citadele“, kurio obligacijų apyvarta pasiekė 9,8 mln. EUR (118 sandorių). Šis Latvijos bankas pasiekė pirmąją vietą nepaisant to, kad iš jo 5-ių Rygos biržoje listinguotų emisijų 2 nesulaukė nė vieno sandorio 2025 m.