Trečiąjį ketvirtį Baltijos šalių akcijos nors ir neužfiksavo reikšmingo prieaugio, tačiau sugebėjo simboliškai aplenkti užsienio akcijų grąžą. Pagrindinis vietinis akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ ūgtelėjo 2,9 proc. per ketvirtį ir ketvirtą ketvirtį iš eilės pasiekė naują aukščiausią visų laikų tašką. Galiu priminti, kad rekordai Baltijos akcijų rinkoje nesimėto – turėjo praeiti daugiau nei keturi metai, kad 2021 m. rugsėjį pasiektas tuometinis „OMX Baltic Benchmark“ pikas būtų pagerintais 2025 m. pabaigoje.
Praėjusį ketvirtį JAV akcijų indekso „S&P 500“ grąža eurais siekė 2,6 proc. (arba 2,0 proc. doleriais), o Europos indeksas „STOXX Europe 600“ susitraukė 1,1 proc. Besivystančių rinkų indeksas „MSCI Emerging Markets“, kuris antrąjį ketvirtį pašoko 25,5 proc. dėl puslaidininkių bendrovių iš Pietų Korėjos ir Taivano akcijų kainų šuolio, šį ketvirtį stovėjo vietoje, pasistiebdamas tik 0,2 proc.
Iš trijų Baltijos biržų trečiąjį ketvirtį sparčiausiai kilo Ryga, kurios indeksas fiksavo 7,4 proc. grąžą. Nuo jo nedaug atsiliko Talino biržos indeksas su 6,2 proc. prieaugiu. Tuo tarpu lietuviškos akcijos demonstravo lėčiausią augimą – „OMX Vilnius“ pakilo 3,7 proc. „OMX Baltic Benchmark“ atsiliko nuo atskirų biržų indeksų, nes jis yra siauresnis ir apima didesnės kapitalizacijos bendroves, kurių akcijos šį ketvirtį pasirodė prasčiau nei mažų įmonių.
Per devynis mėnesius nuo metų pradžios Baltijos akcijų indeksas yra paaugęs 6,3 proc. ir atsilieka nuo užsienio akcijų. Per tą patį laikotarpį „STOXX Europe 600“ pakilo 7,2 proc., o „S&P 500“ – 15,6 proc. Dėl su dirbtiniu intelektu susijusių akcijų ralio „MSCI Emerging Markets“ yra pašokęs 27,5 proc. nuo metų pradžios.
Atšauktas „Baltic Core Property Fund“ IPO
Rugsėjį Baltijos šalių investuotojams buvo pasiūlyta sudalyvauti naujame IPO. Lietuvos nekilnojamojo turto fondų valdytoja „Lords LB Asset Management“ siekė išplatinti naujai kuriamo fondo „Baltic Core Property Fund“ vienetus, kurie vėliau būtų listinguoti vietinėje biržoje. Pirmuoju bandymu buvo tikimasi pritraukti iki 35 mln. EUR ir juos panaudoti įsigyjant Vilniaus Konstitucijos prospekto (Lietuvos „Wall Street“) viduryje esantį „Artery“ verslo centrą, kuris duris atvėrė 2024 m. Vėliau, pritraukus daugiau kapitalo, buvo planuojama įsigyti to paties Konstitucijos prospekto gale stovintį „K29“ biurą, atidarytą 2015 m. Abu pastatai šiuo metu priklauso kitiems „Lords“ valdomiems fondams. Buvo deklaruojama, kad iš viso bus siekiama pritraukti 150 mln. EUR nuosavo kapitalo į naujai steigiamą fondą.
Abu verslo centrai (ypač „Artery“) reprezentuoja, turbūt, geriausia, ką Lietuvos biurų rinka gali pasiūlyti. Prestižinė lokacija, beveik visas plotas išnuomotas, kokybiški nuomininkai, nauja (arba „K29” atveju gana nauja) statyba. Bet to neužteko sėkmingam IPO įgyvendinimui.
Platinimas truko beveik visą mėnesį nuo rugsėjo 2 iki 30 dienos. Tačiau šiam laikotarpius pasibaigus buvo pranešta, kad IPO yra atšaukiamas „nesusiformavus pakankamai investuotojų paklausai“. Tokią baigtį galėjo nulemti ne viena priežastis: ne pati geriausia padėtis Vilniaus biurų nuomos rinkoje, blogas pavyzdys („Baltic Horizon“), fondo teisinė struktūra (vietoj tradicinės akcinės bendrovės), fondo mokesčiai, IPO priežastis (užsienio investuotojų trūkumas), gana nedidelis valdymo įmonės dalyvavimas kapitale (daugiau nei 5 proc.) ir t.t.
Kitas svarbus faktas yra tai, kad „Lords“ nėra naujokai vietinėje kapitalo rinkoje. Priešingai, jie yra puikiai pažįstami daugumos investuotojų. Jų valdomi fondai yra sėkmingai išplatinę ne vieną šimtą milijonų eurų obligacijų vietinėse kapitalo rinkose. Bet atšauktas IPO rodo, kaip stipriai skiriasi Baltijos šalių investuotojų sentimentas dėl skolos ir nuosavo kapitalo vertybinių popierių, ir kad sėkmę obligacijų rinkoje labai sunku perkelti į akcijų rinką.
Dėl geopolitinių rizikų iš Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkos pasitraukus užsienio investuotojams, panašių IPO idėjų, tikėtina, turėjo ne vienas vietinis nekilnojamojo turto fondų valdytojas. Atšauktas „Lords“ fondo platinimas, panašu, tokias idėjas nuslopins ir vers fondų valdytojus ieškoti kitų kelių realizuoti turimus objektus.
Kaip sekasi šiais metais įvykusiems vietiniams IPO?
Net ir didžiausią metų (o gal ir visos akcijų rinkų istorijos) pamišimą – „SpaceX“ IPO – pakeitė bent minimalus sveikas protas. E. Musko įmonės kaina biržoje dabar yra tik apie 10 proc. didesnė nei IPO kaina, nors vienu metu buvo pakilusi net apie du trečdalius. Ta proga pažvelkime, kaip sekasi šių metų Baltijos šalių biržų debiutantams.
Nuo metų pradžios turime užbaigtus du pirminius akcijų platinimus vietinėje rinkoje. Gegužę Estijos nekilnojamojo turto vystytojas „Liven“ pritraukė 4,9 mln. EUR nuosavo kapitalo, išplatinę 67 proc. pasiūlyto kiekio. Birželio pabaigoje Latvijos valstybės kontroliuojama „LAU Infra“, užsiimanti kelių tiesimu ir priežiūra, išplatino akcijų už 6,2 mln. EUR – 77 proc. pasiūlyto kiekio.
Anksčiau IPO įgyvendinusio „Liven“ akcijos rugsėjo pabaigoje jau buvo atpigusios 26 proc., palyginus su platinimo kaina. Trečiąjį ketvirtį jos prekybos apyvarta biržoje siekė 0,4 mln. EUR ir pagal šį rodiklį buvo 27-a likvidžiausia „Nasdaq Baltic“ pozicija.
„LAU Infra“ akcijų kainos tendencija atrodo geriau nei „Liven“, bet pelno IPO dalyvavusiems investuotojams taip pat kol kas neatnešė. Rugsėjo pabaigoje jos kaina biržoje buvo apie 2 proc. mažesnė nei platinimo kaina. Per praėjusį ketvirtį investuotojai suprekiavo „LAU Infra“ akcijų už 0,3 mln. EUR. Ji liko 30-vietoje pagal apyvartą.
Kol kas šiemečiai Baltijos IPO investuotojų per daug nenudžiugino. Bet akcijų rinka yra ilgas žaidimas – žiūrėsime, kaip šios įmonės vystysis ateityje.
„Infortar“ jau pabrango 2,5 karto nuo IPO 2023 m. pabaigoje ir dabar yra antra didžiausia Baltijos biržų bendrovė pagal rinkos kapitalizaciją
Iš beveik 70 Baltijos akcijų biržose listinguojamų pozicijų šių metų trečiąjį ketvirtį 31-os kainos augo, 35-ių krito. Tarp didesnės nei 100 mln. EUR rinkos kapitalizacijos įmonių, didžiausią prieaugį pademonstravo Estijos investicijų grupė „Infortar“, kurios akcijų kaina pašoko 27,0 proc. per ketvirtį, o nuo metų pradžios yra pakilusi jau 40,0 proc. Ši įmonė yra dar gana nauja Baltijos biržų dalyvė. Jos IPO įvyko tik 2023 m. pabaigoje, tačiau jame dalyvavę investuotojai jau yra uždirbę 2,5 karto (net ir neįskaičiavus dividendų). Pagal rinkos kapitalizaciją, kuri siekia 1,35 mlrd. EUR, „Infortar“ tapo antra didžiausia bendrove „Nasdaq Baltic“ biržose. Ją lenkia tik Lietuvos energetikos grupė „Ignitis“ su 1,58 mlrd. EUR kapitalizacija. Per trečiąjį ketvirtį „Infortar“ aplenkė „Telia Lietuva“ (1,30 mlrd. EUR) ir „LHV“ (1,07 mlrd. EUR).
Antra labiausiai brangusi stambesnė akcija buvo Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“, kurios kaina per pakilo 11,3 proc. per ketvirtį (35,4 proc. nuo metų pradžios). Nuo jos tik nežymiai atsiliko Latvijos bankas ir turto valdymo įmonė „INDEXO“, kuri užfiksavo 11,0 proc. prieaugį. „Litgrid“ pirmoje rugpjūčio pusėje paskelbė, kad per 2026 m. pirmąjį pusmetį jos koreguota EBITDA padidėjo 12 proc. iki 29,9 mln. EUR, o koreguotas grynasis pelnas augo net 40 proc. iki 20,2 mln. EUR. Tuo tarpu Latvijos „Indexo“ pranešė apie besitęsiantį spartų verslo augimą. Vien tik per antrąjį ketvirtį jos paskolų portfelis pakilo 10 proc. (palyginus su pirmojo ketvirčio pabaiga) iki 262 mln. EUR, o valdomas turtas išsiplėtė 14 proc. iki 1 711 mln. EUR. „INDEXO“ priklauso 72 proc. „DelfinGroup“, kuri taip pat yra listinguojama Rygos biržoje, akcijų.
Toliau nesiseka Talino uostui
Talino uosto valdytoja „Tallinna Sadam“ buvo daugiausiai atpigusi akcija tarp didesnės nei 100 mln. EUR kapitalizacijos bendrovių. Jos kaina biržoje per praėjusį ketvirtį susitraukė 4,6 proc. Bendrovė pranešė, kad antrąjį ketvirtį toliau fiksavo besitraukiančius keleivių ir krovinių srautus. Nors ketvirčio pajamos paaugo 5,4 proc. (palyginus su 2025 m. antruoju ketvirčiu) iki 31,1 mln. EUR, tačiau dėl išaugusių sąnaudų koreguota EBITDA traukėsi 11 proc. iki 14,2 mln. EUR, o grynasis pelnas krito net 59 proc. iki 1,4 mln. EUR.
Antra daugiausiai nukritusi akcija buvo Talino geriamojo vandens ir nuotekų tinklus valdanti „Tallinna Vesi“, kuri atpigo 4,0 proc. Bendrovė informavo, kad antrąjį šių metų ketvirtį patyrė 0,1 mln. EUR grynojo nuostolio, kai 2025 m. per tą patį laikotarpį buvo uždirbusi 1,4 mln. EUR pelno, o dar metais anksčiau 2024 m. buvo pasiekusi daugiau nei 2 mln. EUR pelno.
Estijos bankas „LHV“, atpigusi 2,5 proc., buvo trečia prasčiausiai pasirodžiusi stambesnė akcija. Kiti listinguojami bankai sugebėjo užfiksuoti nors ir nežymius, bet teigiamus pokyčius: Estijos „Coop“ +1,1 proc., Lietuvos „Artea“ +3,1 proc. „LHV“ paskelbė, kad antrąjį ketvirtį grynasis pelnas susitraukė daugiau nei 25 proc. (palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus) iki 24,7 mln. EUR, o ROE rodiklis sumažėjo nuo 17,4 proc. iki 13,1 proc. Pagrindinę įtaką pelno kritimui turėjo vertės sumažėjimo nuostoliai, nes pelnas prieš juos augo 6 proc. „Artea“ pademonstravo dar didesnį kritimą – banko grynasis pelnas 2026 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo beveik perpus iki 7,8 mln. EUR, o ROE siekė tik 5,2 proc. Tuo tarpu „Coop“ investuotojus nudžiugino 24 proc. iki 8,2 mln. EUR augusiu grynuoju pelnu ir 13,5 proc. ROE įverčiu.
Stebėjome atsikvėpimą „Vilkyškių pieninės“ pozicijoje. Praėjusį ketvirtį jos akcijų kaina susitraukė 2,2 proc. Antrąjį ketvirtį ji buvo labiausiai pabrangusi Baltijos šalių stambesnė pozicija – tada ji pašoko 38,9 proc. Nuo metų pradžios pieno perdirbėjos akcija vis dar yra pabrangusi 30,6 proc. Bendrovė pranešė, kad jos antrojo ketvirčio koreguota EBITDA siekė 10,7 mln. EUR ir buvo apie du trečdalius didesnė nei prieš metus, o tam įtakos turėjo įsigyta „Marijampolės pieno konservų“ įmonė bei naujai atidaryta sūrių gamykla Latvijoje.
Pirmas ketvirtis šiais metais su augusiu investuotojų aktyvumu
Po pertraukos ir vėl galėjome pasidžiaugti teigiamomis tendencijomis investuotojų aktyvumo prasme. Trečiasis ketvirtis buvo pirmasis šiais metais, kai akcijų prekybos apyvartos augo palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra visų trijų Baltijos biržų apyvarta padidėjo 20 proc. nuo 100 mln. EUR prieš metus iki 120 mln. EUR šių metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau dėl neigiamų pirmų dviejų ketvirčių per 9 mėnesius yra suprekiauta akcijų už 10 proc. mažesnę sumą nei prieš metus.
Tendencijos atskirose biržose buvo gana panašios šį kartą. Trečiąjį ketvirtį Vilniuje akcijų prekybos apyvarta augo 17 proc. iki 58 mln. EUR ir absoliučiu dydžiu šiek tiek aplenkė Talino biržą, kurioje apyvarta siekė 56 mln. EUR arba 23 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Mažiausiai aktyvioje Rygos biržoje apyvarta kilo 18 proc. iki 6 mln. EUR.
„Ignitis“ neatiduoda likvidžiausios akcijos vardo
Iš beveik 70-ies „Nasdaq Baltic“ sąrašuose esančių akcijų 30 užfiksavo prekybos aktyvumo augimą praėjusį ketvirtį. Visų penkių likvidžiausių pozicijų apyvartos augo palyginus su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu. „Ignitis“ ir toliau išlaikė aktyviausiai prekiautos Baltijos šalių akcijos vardą – jos apyvarta augo 29 proc. iki 29 mln. EUR. Bankai užėmė sekančiais tris vietas: „LHV“ apyvarta kilo 36 proc. iki 20 mln. EUR, „Artea“ – 3 proc. (lėčiausias augimas penketuke) iki 15 mln. EUR, „Coop“ – 123 proc. (sparčiausias augimas penketuke) iki 12 mln. EUR. Penktoje vietoje liko „Telia Lietuva“ su 61 proc. iki 4 mln. EUR augusia apyvarta.
