Nors antrąjį ketvirtį Baltijos šalių akcijos fiksavo kainų augimą, tačiau jos reikšmingai atsiliko nuo sparčiau brangusių užsienio akcijų. Pagrindinis vietinis indeksas „OMX Baltic Benchmark“ ūgtelėjo 3,3 proc. Stipriau jam atsispirti sutrukdė estiškos ir latviškos pozicijos. Talino akcijų indeksas pasistiebė tik 2,1 proc., Rygos augo 3,2 proc. Tuo tarpu Vilniaus indeksas labiau priminė užsienyje matytas tendencijas, pakildamas 8,1 proc. Nepaisant lėto augimo, gegužės pradžioje „OMX Baltic Benchmark“ sugebėjo užfiksuoti naują visų laikų aukščiausią lygį.
Užsienio akcijų indeksai taip pat fiksavo rekordus. Palyginus su Baltijos akcijomis, jie daug stipriau atsigavo po silpno pirmojo ketvirčio, kai neigiamas nuotaikas sukėlė Irane prasidėjęs karas ir pašokusios naftos kainos. Rinkų optimizmą antrąjį ketvirtį skatino laukiama karinių veiksmų artimuosiuose rytuose pabaiga ir besitraukiančios naftos kainos. Taip pat brango su dirbtiniu intelektu susijusios pozicijos. Per tris mėnesius iki birželio pabaigos JAV akcijų indeksas „S&P 500“ pašoko 16,2 proc. vertinant eurais (14,9 proc. augimas doleriais). Europos akcijų indeksas „STOXX EUROPE 600“ kilo nuosaikiau, užfiksuodamas 9,9 proc. padidėjimą.
Itin gerai pasirodė besivystančių rinkų akcijos, kurių variklis buvo su dirbtiniu intelektu susijusios puslaidininkių bendrovės iš Pietų Korėjos ir Taivano. „MSCI Emerging Markets“ indeksas pašoko 25,5 proc. eurais – tai buvo didžiausia jo grąža per ketvirtį nuo 2009 m. Pietų Korėjos akcijos pabrango perpus, Taivano – trečdaliu.
Kitaip nei obligacijų platinimams, akcijų IPO pritrūko investuotojų susidomėjimo
Antrąjį ketvirtį įvyko pirmieji šių metų pirminiai akcijų platinimai (IPO) Baltijos rinkoje, kuriuos įgyvendino Estijos „Liven“ ir Latvijos „LAU Infra“. Tuo pačiu metu pasaulis atrado naują „crypto“ – visi buvo pamišę dėl Elono „SpaceX“ IPO. Gaila, bet baltiškuose IPO nieko panašaus nepamatėme, net ir lyginant su vietiniais obligacijų platinimais. Nors abiejose IPO sudalyvavo gana didelis investuotojų skaičius (apie 2 tūkst. ir net daugiau), abiem bendrovėms nepavyko išplatinti viso norėto akcijų kiekio.
Gegužę Estijos nekilnojamojo turto vystytojas „Liven“ pritraukė 4,9 mln. EUR nuosavo kapitalo iš 2 421 investuotojo. Bendrovei pavyko išplatinti tik 67 proc. pasiūlyto kiekio. Birželio pabaigoje jos akcijų kaina biržoje buvo 22 proc. mažesnė nei IPO kaina, o rinkos kapitalizacija siekė 48 mln. EUR. „Liven“ nebuvo kapitalo rinkos naujokė. Ji iki tol sėkmingai buvo išplatinusi dvi obligacijų emisijas po 6 mln. EUR. Platinant pirmąją 2024 m. gegužę, investuotojų paklausa net 3,6 karto viršijo siūlomą kiekį. Platinant antrąją emisiją 2025 m. kovą, paklausa buvo 2,1 karto didesnė nei pasiūla. Tai labai aiškiai parodo, kaip stipriai vietinių investuotojų susidomėjimas obligacijomis lenkia norą dalyvauti IPO. Bendrovėms išplatinti akcijas ir pritraukti nuosavo kapitalo yra nepalyginamai sunkiau nei pasiskolinti, išplatinant obligacijas.
Birželio pabaigoje Latvijos valstybės kontroliuojama „LAU Infra“, užsiimanti kelių tiesimu ir priežiūra, užbaigė IPO. Ji išplatino akcijų už 6,2 mln. EUR – 77 proc. pasiūlyto kiekio. Platinime sudalyvavo 1 981 investuotojas. Akcijos buvo listinguotos liepos 3 d. „Nasdaq Riga“ biržoje. Jų rinkos kaina liepos viduryje buvo panašiame lygyje kaip IPO kaina, o rinkos kapitalizacija siekė 55 mln. EUR.
Kur dingo vietiniai instituciniai investuotojai?
Paskutinis kartas, kai Baltijos kapitalo rinkoje per akcijų platinimą (tiek pirminį, tiek antrinį) investuotojų paklausa viršijo siūlytą kiekį, buvo 2024 m. lapkritį vykęs Latvijos kavos bendrovės „Kalve Coffee“ IPO. Po jo buvę visi šeši viešieji akcijų platinimai nesugebėjo pritraukti norėtos sumos, vidutiniškai išplatinant tik 60% siūlyto kiekio.
Vietinėje kapitalo rinkoje labai jaučiasi institucinių investuotojų trūkumas. Tarptautinių ir anksčiau nelabai rodėsi (ypač mažesniuose platinimuose), bet paskutiniu metu ir vietiniai ne itin aktyvūs. Lietuvoje iki šiol aktyviausi instituciniai investuotojai buvo vietiniai pensijų fondai. Tačiau dėl pensijų sistemos reformos ir leidimo žmonėms atsiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas Lietuvos pensijų fondai dabar labiau rūpinasi kaip išeiti iš turimų investicijų, o ne įsigyti naujas. Jeigu sakydavome, kad naujų IPO potencialas Lietuvoje yra labai mažas, tai dabar jis yra „mikroskopinis“.
Toliau brango „Vilkyškių pieninė“ ir „KN Energies“.
Iš 70-ies „Nasdaq Baltic“ listinguojamų pozicijų 31-os akcijų kainos brango antrąjį ketvirtį. Tarp stambesnių bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija siekė bent 100 mln. EUR (birželio pabaigoje tokių buvo 24-ios įmonės), labiausiai pakilo „Vilkyškių pieninės“ akcijų kaina, užfiksavusi 38,9 proc. prieaugį. Pieno perdirbėja yra vieną didžiausių grąžų savo investuotojams uždirbusių Baltijos akcijų per paskutinius keletą metų. Nuo 2024 m. pradžios jos akcijų kaina patrigubėjo. Gegužės pabaigoje „Vilkyškių pieninė“ pranešė, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį jos pajamos didėjo 22 proc. iki 87 mln. EUR, o grynasis pelnas kilo 26 proc. iki 5,1 mln. EUR. Bendrovė taip pat informavo rinką, kad dėl naujai atidarytos sūrių gamyklos Latvijoje ir „Marijampolės pieno konservų“ įsigijimo šiais metais tikisi padidinti pajamas perpus iki 430 mln. EUR, o ilgesnėje perspektyvoje su esamais gamybos pajėgumais mato galimybes pasiekti 600 mln. EUR pajamas. Gegužę įmonė išmokėjo savo akcininkams 0,23 EUR per akciją dividendus už 2025 m. Dividendų pajamingumas sudarė apie 2 proc.
Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcijų kaina kilo 15,9 proc. ir tai buvo antra labiausiai brangusi stambesnė bendrovė. Ji paskelbė, kad pirmąjį ketvirtį koreguota EBITDA padidėjo 7 proc. iki 15,2 mln. EUR, o koreguotas grynasis pelnas smuktelėjo apie 5 proc. iki 7,8 mln. EUR. „Litgrid“ taip pat išmokėjo 0,054 EUR per akciją siekiančius dividendus, kurie atitiko šiek tiek didesnį nei 5 proc. dividendinį pajamingumą.
Trečia labiausiai pabrangusi stambesnė akcija buvo naftos ir dujų terminalų valdytoja „KN Energies“. Jos akcijų kaina augo 13,6 proc. Tai taip pat yra viena daugiausiai per paskutinius keletą metų uždirbusių vietinių pozicijų. Nuo 2024 m. pradžios jos kaina daugiau nei padvigubėjo. Gegužės pabaigoje įmonė informavo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį jos pajamos augo 18 proc. iki 29,8 mln. EUR, o grynasis pelnas pašoko du trečdalius iki 7,3 mln. EUR. Rezultatų augimą nulėmė didesnės pajamos iš reguliuojamos bei komercinės suskystintų gamtinių dujų veiklos. Gegužę „KN Energies“ išmokėjo dividendus už 2025 m., kurie siekė 0,029 EUR vienai akcijai arba apytiksliai 6 proc. pajamingumą.
Talino uostas ir bankai tarp labiausiai pigusių akcijų
„Tallinna Sadam“, valdanti Talino uostą, buvo daugiausiai atpigusi stambesnė Baltijos šalių akcija. Jos kaina antrąjį ketvirtį smuko 8,7 proc. Investuotojams nepatiko jos paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai. Nors pajamos traukėsi tik simboliškai – 0,7 proc. iki 28,1 mln. EUR, tačiau koreguota EBITDA krito 17 proc. iki 11,6 mln. EUR, o grynasis pelnas smuko net 33 proc. iki 4,6 mln. EUR. Liepos pradžioje bendrovė pranešė, kad antrąjį ketvirtį toliau traukėsi pervežamų keleivių ir krovinių srautai. Gegužę už 2025 m. išmokėti dividendai atitiko 5 proc. pajamingumą.
Bankinis sektorius taip pat nesuspindėjo. Estijos „LHV“ (-5,4 proc.) ir Lietuvos „Artea“ (-5,0 proc.) buvo antra ir trečia daugiausiai atpigusios stambesnės akcijos. Abu bankai balandį akcininkams išmokėjo dividendus už praėjusius metus. Dividendinis pajamingumas buvo labai panašus abiejų bankų atveju ir siekė apie 5 proc. Paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai nenudžiugino investuotojų. „LHV“ užfiksavo 32 proc. grynojo pelno kritimą iki 19,7 mln. Grynosios palūkanų pajamos smuko 4 proc. EUR. „Artea“ grynasis pelnas traukėsi 13 proc. iki 15,4 mln. EUR, nepaisant 4 proc. augusių grynųjų palūkanų pajamų. Abu bankai sugebėjo pasiekti paskolų portfelio augimą (palyginus su 2025 m. pabaiga): 2 proc. (arba 120 mln. EUR prieaugis) „LHV“ ir 1 proc. (arba 42 mln. EUR) „Artea“.
Kovą „Tesonet“ buvo pranešusi, kad yra susitarusi padidinti savo turimų akcijų dalį „Artea“ banke nuo 7,3 proc. iki 31,7 proc., supirkdama akcijas iš stambesnių akcininkų už kainą, atitinkančią 1,2x buhalterinės vertės (arba 1,08 EUR). Akcijų kaina biržoje vis dar penktadaliu atsilieka nuo „Tesonet“ mokamos kainos.
Investuotojų aktyvumas krenta, lietuvių atsiimtos pensijos biržos nepasiekia
Atrodo, kad po ilgos pertraukos praėjusiais metais augusios Baltijos biržų akcijų prekybos apyvartos buvo tik laikinas dalykas. Antrąjį šių metų ketvirtį investuotojų aktyvumas krito dar sparčiau nei pirmąjį. Bendra trijų biržų apyvarta siekė 127 mln. EUR – 29 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Šiemet tik sausį matėme augusią apyvartą. Visi kiti penki mėnesiai buvo neigiami.
Iš dalies kritimą paaiškina praėjusią metų pirmąjį pusmetį stebėta labai aktyvi prekyba „Enefit Green“ akcijomis, bendrovei pranešus apie pasitraukimą iš biržos. Šios akcijos buvo delistinguotos 2025 m. liepą.
Prekybos aktyvumas traukėsi panašiais tempais visose trijose Baltijos šalių biržose. Vilnius, buvęs aktyviausia Baltijos prekyviete praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį, vėl atidavė šį vardą Talinui. „Nasdaq Vilnius“ akcijų apyvarta krito 28 proc. iki 59 mln. EUR, Talino biržos – 30 proc. iki 64 mln. EUR. Eliminavus „Enefit Green“, „Nasdaq Tallinn“ aktyvumas traukėsi tik 6 proc. Turint tai omenyje, Vilniaus biržos nukraujavimas beveik trečdaliu atrodo dar skaudžiau.
Buvo galima svajoti, kad dalis iš antros pensijų pakopos Lietuvoje šiemet atsiimtų pinigų bus reinvestuoti vietinėje biržoje. O jų buvo išsiimta pakankamai – jau vien per pirmąjį langą balandį iškeliavo apie 40 proc. sukaupto turto antroje pakopoje. Tačiau matant reikšmingai krentančias apyvartas Vilniaus biržoje, panašu, kad svajonė ir liko svajone, o realybe tapo pensijų pinigų „investavimas“ į skalbimo mašinas ir „viskas įskaičiuota“ keliones į Turkiją.
„Ignitis“ išlieka aktyviausiai prekiaujama Baltijos akcija
Iš 70-ies listinguojamų pozicijų Baltijos biržose 31-a užfiksavo augusį investuotojų aktyvumą. Aktyviausiai prekiautų akcijų penketuke randame du lietuviškus ir tris estiškus vardus. Lietuviškų lyderių apyvartos reikšmingai traukėsi, palyginus su 2025 m. antruoju ketvirčiu. Estiškos pozicijos sugebėjo užfiksuoti apyvartų augimą.
Praėjusių metų ir 2026 m. pirmojo ketvirčio likvidžiausia pozicija „Ignitis“ išsilaikė viršuje, nors jos apyvarta krito 35 proc. iki 26 mln. EUR. Antra lietuviška akcija penketuke – „Artea“ bankas – užfiksavo 42 proc. iki 14 mln. EUR smukusią apyvartą ir liko trečioje vietoje. „LHV“ bankas buvo antra likvidžiausia Baltiška pozicija – jos apyvarta pasistiebė 7 proc. iki 22 mln. EUR. Ketvirtoje vietoje liko keltų operatorė „Tallink“ su 5 proc. iki 9 mln. EUR padidėjusia apyvarta. Penketuką užbaigia į jį vėl įšokęs estų „Coop“ bankas su 10 proc. iki 7 mln. EUR augusia apyvarta. Jis iš top 5 išstūmė „Telia Lietuva“, kuri jame buvo atsidūrusi pirmąjį šių metų ketvirtį.