Po praėjusiais metais stebėto atsigavimo Baltijos šalių akcijų biržose teigiamos nuotaikos tęsėsi ir pačioje 2026 m. pradžioje. Tačiau vėliau jos nesugebėjo atsilaikyti prieš tarptautinėse finansų rinkose išaugusį neužtikrintumą, kurį nulėmė prasidėjęs karas Irane ir dėl to pašokusios naftos kainos. Sausio pabaigoje pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ pasiekė naują visų laikų piką – 1 790 punktų arba 2,6 proc. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Bet vėliau indeksas pradėjo leistis žemyn ir pirmąjį ketvirtį užbaigė toje pačioje vietoje, kur buvo 2025 m. pabaigoje.
Nepaisant to, Baltijos akcijos vis tiek pasirodė geriau nei JAV ar vakarų Europa. JAV akcijų indeksas „S&P 500“ per ketvirtį krito 3,1 proc. vertinant eurais (4,6 proc. kritimas JAV doleriais). Europos indeksas „STOXX EUROPE 600“ susitraukė 1,4 proc. Besivystančių pasaulio šalių akcijų indeksas „MSCI Emerging Markets“, kurio grąža praėjusiais metais reikšmingai aplenkė išsivysčiusių rinkų indeksus, sugebėjo užfiksuoti nežymų augimą – 1,4 proc. eurais (0,2 proc. nuosmukis vertinant JAV doleriais).
Ketvirčio Baltijos akcijų rinkų įvykis: Tesonet ir Artea naujiena
Kovo viduryje sulaukėme didelės naujienos iš Lietuvos technologijų sektoriaus žvaigždės „Tesonet“. Ji pranešė, kad yra susitarusi padidinti savo turimų akcijų dalį „Artea“ banke nuo 7,3 proc. iki 31,7 proc. ir tapti didžiausia Vilniaus biržoje listinguojamo banko akcininke. Šiuo metu didžiausia jo akcininke yra Lietuvos investicijų grupė „Invalda INVL“, valdanti 19,9 proc. akcijų (ji taip pat parduos dalį akcijų „Tesonet“). Dar daugiau, „Tesonet“ paskelbė, sieksianti gauti leidimą iš Europos Centrinio Banko įgyti kontrolinį „Artea“ banko akcijų paketą.
Ši naujiena yra svarbi bent dviem aspektais. Pirmasis – dar glaudesnė sąjungą tarp vietinio banko ir vienos didžiausių bei moderniausių Lietuvos technologijų įmonių, kuri sėkmingai veikia visame pasaulyje, gali turėti reikšmingą įtaką tolesniam „Artea“ verslo vystymuisi. Kol kas „Tesonet“ neatskleidė, kokią ji mato banko ateities strategiją. Ar tai gali būti naujas „Revolut“? Daugelyje šalių veikiantis ir į skaitmenines paslaugas besiorientuojantis bankas? Pamatysime. Bus labai įdomu stebėti, kokius verslo pokyčius atneš „Tesonet“ tapimas didžiausiu (ir galbūt kontroliuojančiu) banko akcininku.
Antrasis svarbus aspektas – ne tik pats faktas, kad „Tesonet“ didina akcijų dalį, bet ir už kokią kainą ji tai daro. Gaila, bet investuotojai Baltijos šalių biržose yra įpratę matyti (ypač, jeigu kalbame apie akcijų išpirkimus iš smulkiųjų akcininkų), kad stambieji akcininkai už akcijas moka kainą, esančią biržoje ar dažnai netgi mažesnę už ją. „Tesonet“, priešingai, įsigys akcijas už reikšmingai didesnę kainą nei jų dabartinė vertė biržoje. Technologijų bendrovė susitarė už akcijas mokėti 1,2x jos buhalterinės vertės. Kadangi 2025 m. pabaigoje vienos akcijos buhalterinė vertė siekė 0,92 EUR, įsigijimo kaina šiai dienai sudaro 1,11 EUR už akciją – tai yra 29 proc. daugiau nei „Artea“ akcijų kaina biržoje prieš naujienos paskelbimą. Stambaus savininko mokama kaina sufleruoja rinkai, kokią verslo vertę jis mato. Aišku, kad „Tesonet“ mato daug didesnę „Artea“ vertę nei kaina biržoje. Nenuostabu, kad pirmą dieną po pranešimo akcijų kaina pašoko 11 proc. iki 0,953 EUR biržoje. Pirmąjį metų ketvirtį jos pabaigė kainuodamos 0,92 EUR – tai prilygsta jų buhalterinei vertei, o „Tesonet“ mokamas 1,2x daugiklis signalizuoja 20 proc. augimo potencialą.
Tarp daugiausiai pabrangusių akcijų – seniai matyta „Harju Elekter“
Iš 70-ies „Nasdaq Baltic“ listinguojamų pozicijų 30-ies akcijų kainos augo pirmąjį ketvirtį. Tarp stambesnių bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija siekė bent 100 mln. EUR (kovo pabaigoje tokių buvo 24-ios įmonės), labiausiai brangusi buvo elektros perdavimo sprendimų gamintoja iš Estijos „Harju Elekter“, fiksavusi 15,5 proc. prieaugį. Šiek tiek investuotojų pamiršta ir keletą ne pačių lengviausių metų išgyvenusi įmonė pasiekė proveržį 2025 m. Susikoncentravusi į pelningesnius projektus ir efektyvumo didinimą, ji sugebėjo praėjusiais metais išauginti grynąjį pelną daugiau nei 3 kartus nuo 3,2 mln. EUR iki 10,8 mln. EUR, nepaisant vietoje stovėjusių pajamų.
Antra daugiausiai augusi stambesnė akcija buvo „Invalda INVL“, kuri pabrango 10,2 proc. Bendrovė skelbs rezultatus už pilnus praėjusius metus balandžio 8 d. Per 12 mėnesių laikotarpį iki 2025 m. rugsėjo pabaigos jos grynųjų aktyvų vertė išaugo 17 proc. iki 222 mln. EUR. Palyginimui, 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje „Invalda INVL“ rinkos kapitalizacija buvo ženkliai aukštesnė ir siekė 320 mln. EUR.
Trečia didžiausią grąžą investuotojams sugeneravusi akcija buvo „Telia Lietuva“. Jos kaina ūgtelėjo 9,5 proc. Telekomunikacijų bendrovė pranešė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį jos EBITDA augo 17 proc. iki 48,6 mln. EUR, o grynasis pelnas pašoko trečdaliu iki 22,7 mln. EUR. Kovo pradžioje „Telia Lietuva“ paskelbė, siūlysianti išmokėti 0,14 EUR dividendų akcijai. Tai atitinka apie 7 proc. siekiantį pajamingumą ir patvirtina vienos patikimiausių dividendinių akcijų statusą.
Praėjusių metų lyderiai tarp daugiausiai atpigusių
Tarp daugiausiai atpigusių akcijų randame ir keletą praėjusių metų žvaigždžių: Lietuvos žemė ūkio ir maisto grupę „Akola“ ir Estijos statybų įmonę „Merko Ehitus“. „Akola“, antra daugiausiai uždirbusi stambesnė Baltijos akcija 2025 m. (+58 proc.), per pirmus tris šių metų mėnesius krito 15,8 proc. Vasario mėnesį įmonė pranešė, kad antrąjį finansinių metų ketvirtį (nuo 2025 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ji pasiekė 21 tūkst. EUR grynąjį nuostolį, nors per tą patį laikotarpį prieš metus buvo uždirbusi 7 mln. EUR pelno. Kovo mėnesį „Akola“ įgyvendino savų akcijų supirkimą aukciono principu. Iš viso investuotojai pasiūlė parduoti net 9 kartus daugiau akcijų nei buvo superkama. Įmonė leido investuotojams pasirinkti iš trijų pardavimo kainos lygių – 1,81 EUR, 1,78 EUR ir 1,75 EUR. Palyginimui, kaina biržoje prieš supirkimo detalių paskelbimą buvo 1,725 EUR. Galiausiai „Akola“ akcijas supirko už 1,75 EUR. Pasibaigus supirkimui kaina biržoje pradėjo leistis ir ketvirtį užbaigė ties 1,55 EUR.
„Merko Ehitus“ buvo antra daugiausiai nukritusi stambesnė akcija – ji atpigo 13,4 proc. per ketvirtį. 2025 m. ji buvo trečia daugiausiai uždirbusi akcija, sugeneravusi 50 proc. prieaugį savo investuotojams. „Merko“ akcijų kaina pradėjo kristi, pranešus finansinius vasario pradžioje – 2025 m. paskutinįjį ketvirtį grynasis pelnas susitraukė daugiau nei 80 proc. nuo 20 mln. EUR prieš metus iki 3 mln. EUR. Bendrovė pasiūlė išmokėti 1,25 EUR dividendus už 2025 m. – reikšmingai mažiau nei 1,90 EUR prieš metus. Tai atitiko 3,8 proc. pajamingumą nuo akcijų kainos prieš pranešimą – gana nedaug kaip dividendinei akcijai Baltijos šalių rinkoje.
Trečia labiausiai atpigusi stambesnė akcija buvo Lietuvos dujų perdavimo tinklo operatorius „Amber Grid“. Ji smuko 9,2 proc. Vasario pabaigoje įmonė pranešė, kad praėjusiais metais jos grynasis pelnas krito nuo 8,3 mln. EUR iki 1,4 mln. EUR. Svarbu atkreipti dėmesį, kad koreguotas grynasis pelnas (eliminuojami laikini skirtumai tarp faktinių rezultatų ir reguliuotojo nustatytų leidžiamo pelno rodiklių) išliko stabilus ties 10 mln. EUR. Tai reiškia, kad 2025 m. mažesnės nei planuota „Amber Grid“ pajamos arba didesnės nei planuota sąnaudos bus kompensuotos per aukštesnius tarifus ateityje. Kovo pabaigoje bendrovė pranešė siūlanti 0,056 EUR dividendus už 2025 m. (beveik 5 proc. pajamingumas) – tik šiek tiek mažiau nei 0,06 EUR prieš metus. Absoliučia suma siūlomi dividendai atitinka 10 mln. EUR – panašus lygis į koreguotą grynąjį pelną.
Investuotojų aktyvumo augimas vėl sustojo
Praėję metai buvo pažymėti po trijų metų pertraukos augusiu investuotojų aktyvumu. 2025 m. bendra „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta pašoko 40 proc. iki 562 mln. EUR, o antroje metų pusėje Vilnius perėmė likvidžiausios Baltijos akcijų biržos vardą iš Talino. Gaila, bet šių metų pradžioje augimas sustojo. Po keturių iš eilės teigiamų ketvirčių pirmąjį šių metų ketvirtį bendra trijų biržų apyvarta susitraukė 9 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 136 mln. EUR. Tendencijos sutapo su bendrų nuotaikų rinkose apsivertimu – sausį prekybos apimtys dar spėjo ūgtelti 17 proc., bet vasarį ir kovą jos jau reikšmingai leidosi.
Vilniaus ir Talino biržose investuotojų veiksmai išsiskyrė. Vilniuje apyvartos augo toliau, o Taline krito, nebelikus vienos likvidžiausių pozicijų – atsinaujinančios energijos gamintojos „Enefit Green“ – kurios vienos prekybos apyvarta praėjusių metų pirmąjį ketvirtį siekė 25 mln. EUR. Vilniuje investuotojai suprekiavo akcijų už 65,5 mln. EUR arba 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuviškai biržai tai buvo aktyviausias pirmasis ketvirtis nuo 2023 m. Tuo tarpu estų biržoje apyvarta smuko 25 proc. iki 65,1 mln. EUR ir nežymiai atsiliko nuo Vilniaus. Latvijos biržoje taip pat stebėjome neigiamą tendenciją. Rygos akcijų prekybos apimtys leidosi 17 proc. iki 5 mln. EUR, o tai sudarė tik 4 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos.
„Telia Lietuva“ įšoko į aktyviausiai prekiautų pozicijų top 5
Iš 70-ies listinguojamų pozicijų Baltijos biržose 36-ios užfiksavo augusį investuotojų aktyvumą. 2025 m. pirmojo ketvirčio likvidžiausios akcijos jau nebeturime – praėjusių metų liepos pradžioje „Enefit Green“ akcijos buvo delistinguotos. Aktyviausiai prekiaujamų bendrovių penketuke ją pakeitė Telia Lietuva, kuri pašoko iš 10-os į 5-ą vietą su 61 proc. iki 8 mln. EUR išaugusia apyvarta. Visa tai nulėmė, kad penketuke turime tris Lietuvos bendroves ir dvi Estijos. Iki šiol buvo įprasta matyti daugiau estiškų pozicijų.
Praėjusių pilnų metų lyderė „Ignitis“ buvo investuotojų aktyviausiai prekiaujama ir šių metų pradžioje. Lietuvos energetikos milžinės akcijų prekybos apyvarta pasiekė 29 mln. EUR – 30 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. 2-oje ir 3-oje vietoje randame bankų akcijas – estų „LHV“ su 21 mln. EUR ir lietuviškas „Artea“ su 14 mln. EUR. Abiejų apyvartos smuko. Estijos keltų bendrovė „Tallink“ buvo 4-a likvidžiausia pozicija su 9 mln. EUR apyvarta, kuri buvo 12 proc. didesnė nei prieš metus.
