Trečiąjį ketvirtį Baltijos šalių akcijos nors ir neužfiksavo reikšmingo prieaugio, tačiau sugebėjo simboliškai aplenkti užsienio akcijų grąžą. Pagrindinis vietinis akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ ūgtelėjo 2,9 proc. per ketvirtį ir ketvirtą ketvirtį iš eilės pasiekė naują aukščiausią visų laikų tašką. Galiu priminti, kad rekordai Baltijos akcijų rinkoje nesimėto – turėjo praeiti daugiau nei keturi metai, kad 2021 m. rugsėjį pasiektas tuometinis „OMX Baltic Benchmark“ pikas būtų pagerintais 2025 m. pabaigoje.

Praėjusį ketvirtį JAV akcijų indekso „S&P 500“ grąža eurais siekė 2,6 proc. (arba 2,0 proc. doleriais), o Europos indeksas „STOXX Europe 600“ susitraukė 1,1 proc. Besivystančių rinkų indeksas „MSCI Emerging Markets“, kuris antrąjį ketvirtį pašoko 25,5 proc. dėl puslaidininkių bendrovių iš Pietų Korėjos ir Taivano akcijų kainų šuolio, šį ketvirtį stovėjo vietoje, pasistiebdamas tik 0,2 proc.

Iš trijų Baltijos biržų trečiąjį ketvirtį sparčiausiai kilo Ryga, kurios indeksas fiksavo 7,4 proc. grąžą. Nuo jo nedaug atsiliko Talino biržos indeksas su 6,2 proc. prieaugiu. Tuo tarpu lietuviškos akcijos demonstravo lėčiausią augimą – „OMX Vilnius“ pakilo 3,7 proc. „OMX Baltic Benchmark“ atsiliko nuo atskirų biržų indeksų, nes jis yra siauresnis ir apima didesnės kapitalizacijos bendroves, kurių akcijos šį ketvirtį pasirodė prasčiau nei mažų įmonių.

Per devynis mėnesius nuo metų pradžios Baltijos akcijų indeksas yra paaugęs 6,3 proc. ir atsilieka nuo užsienio akcijų. Per tą patį laikotarpį „STOXX Europe 600“ pakilo 7,2 proc., o „S&P 500“ – 15,6 proc. Dėl su dirbtiniu intelektu susijusių akcijų ralio „MSCI Emerging Markets“ yra pašokęs 27,5 proc. nuo metų pradžios.

Atšauktas „Baltic Core Property Fund“ IPO

Rugsėjį Baltijos šalių investuotojams buvo pasiūlyta sudalyvauti naujame IPO. Lietuvos nekilnojamojo turto fondų valdytoja „Lords LB Asset Management“ siekė išplatinti naujai kuriamo fondo „Baltic Core Property Fund“ vienetus, kurie vėliau būtų listinguoti vietinėje biržoje. Pirmuoju bandymu buvo tikimasi pritraukti iki 35 mln. EUR ir juos panaudoti įsigyjant Vilniaus Konstitucijos prospekto (Lietuvos „Wall Street“) viduryje esantį „Artery“ verslo centrą, kuris duris atvėrė 2024 m. Vėliau, pritraukus daugiau kapitalo, buvo planuojama įsigyti to paties Konstitucijos prospekto gale stovintį „K29“ biurą, atidarytą 2015 m. Abu pastatai šiuo metu priklauso kitiems „Lords“ valdomiems fondams. Buvo deklaruojama, kad iš viso bus siekiama pritraukti 150 mln. EUR nuosavo kapitalo į naujai steigiamą fondą.

Abu verslo centrai (ypač „Artery“) reprezentuoja, turbūt, geriausia, ką Lietuvos biurų rinka gali pasiūlyti. Prestižinė lokacija, beveik visas plotas išnuomotas, kokybiški nuomininkai, nauja (arba „K29” atveju gana nauja) statyba. Bet to neužteko sėkmingam IPO įgyvendinimui.

Platinimas truko beveik visą mėnesį nuo rugsėjo 2 iki 30 dienos. Tačiau šiam laikotarpius pasibaigus buvo pranešta, kad IPO yra atšaukiamas „nesusiformavus pakankamai investuotojų paklausai“. Tokią baigtį galėjo nulemti ne viena priežastis: ne pati geriausia padėtis Vilniaus biurų nuomos rinkoje, blogas pavyzdys („Baltic Horizon“), fondo teisinė struktūra (vietoj tradicinės akcinės bendrovės), fondo mokesčiai, IPO priežastis (užsienio investuotojų trūkumas), gana nedidelis valdymo įmonės dalyvavimas kapitale (daugiau nei 5 proc.) ir t.t.

Kitas svarbus faktas yra tai, kad „Lords“ nėra naujokai vietinėje kapitalo rinkoje. Priešingai, jie yra puikiai pažįstami daugumos investuotojų. Jų valdomi fondai yra sėkmingai išplatinę ne vieną šimtą milijonų eurų obligacijų vietinėse kapitalo rinkose. Bet atšauktas IPO rodo, kaip stipriai skiriasi Baltijos šalių investuotojų sentimentas dėl skolos ir nuosavo kapitalo vertybinių popierių, ir kad sėkmę obligacijų rinkoje labai sunku perkelti į akcijų rinką.

Dėl geopolitinių rizikų iš Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkos pasitraukus užsienio investuotojams, panašių IPO idėjų, tikėtina, turėjo ne vienas vietinis nekilnojamojo turto fondų valdytojas. Atšauktas „Lords“ fondo platinimas, panašu, tokias idėjas nuslopins ir vers fondų valdytojus ieškoti kitų kelių realizuoti turimus objektus.

Kaip sekasi šiais metais įvykusiems vietiniams IPO?

Net ir didžiausią metų (o gal ir visos akcijų rinkų istorijos) pamišimą – „SpaceX“ IPO – pakeitė bent minimalus sveikas protas. E. Musko įmonės kaina biržoje dabar yra tik apie 10 proc. didesnė nei IPO kaina, nors vienu metu buvo pakilusi net apie du trečdalius. Ta proga pažvelkime, kaip sekasi šių metų Baltijos šalių biržų debiutantams.

Nuo metų pradžios turime užbaigtus du pirminius akcijų platinimus vietinėje rinkoje. Gegužę Estijos nekilnojamojo turto vystytojas „Liven“ pritraukė 4,9 mln. EUR nuosavo kapitalo, išplatinę 67 proc. pasiūlyto kiekio. Birželio pabaigoje Latvijos valstybės kontroliuojama „LAU Infra“, užsiimanti kelių tiesimu ir priežiūra, išplatino akcijų už 6,2 mln. EUR – 77 proc. pasiūlyto kiekio.

Anksčiau IPO įgyvendinusio „Liven“ akcijos rugsėjo pabaigoje jau buvo atpigusios 26 proc., palyginus su platinimo kaina. Trečiąjį ketvirtį jos prekybos apyvarta biržoje siekė 0,4 mln. EUR ir pagal šį rodiklį buvo 27-a likvidžiausia „Nasdaq Baltic“ pozicija.

„LAU Infra“ akcijų kainos tendencija atrodo geriau nei „Liven“, bet pelno IPO dalyvavusiems investuotojams taip pat kol kas neatnešė. Rugsėjo pabaigoje jos kaina biržoje buvo apie 2 proc. mažesnė nei platinimo kaina. Per praėjusį ketvirtį investuotojai suprekiavo „LAU Infra“ akcijų už 0,3 mln. EUR. Ji liko 30-vietoje pagal apyvartą.

Kol kas šiemečiai Baltijos IPO investuotojų per daug nenudžiugino. Bet akcijų rinka yra ilgas žaidimas – žiūrėsime, kaip šios įmonės vystysis ateityje.

„Infortar“ jau pabrango 2,5 karto nuo IPO 2023 m. pabaigoje ir dabar yra antra didžiausia Baltijos biržų bendrovė pagal rinkos kapitalizaciją

Iš beveik 70 Baltijos akcijų biržose listinguojamų pozicijų šių metų trečiąjį ketvirtį 31-os kainos augo, 35-ių krito. Tarp didesnės nei 100 mln. EUR rinkos kapitalizacijos įmonių, didžiausią prieaugį pademonstravo Estijos investicijų grupė „Infortar“, kurios akcijų kaina pašoko 27,0 proc. per ketvirtį, o nuo metų pradžios yra pakilusi jau 40,0 proc. Ši įmonė yra dar gana nauja Baltijos biržų dalyvė. Jos IPO įvyko tik 2023 m. pabaigoje, tačiau jame dalyvavę investuotojai jau yra uždirbę 2,5 karto (net ir neįskaičiavus dividendų). Pagal rinkos kapitalizaciją, kuri siekia 1,35 mlrd. EUR, „Infortar“ tapo antra didžiausia bendrove „Nasdaq Baltic“ biržose. Ją lenkia tik Lietuvos energetikos grupė „Ignitis“ su 1,58 mlrd. EUR kapitalizacija. Per trečiąjį ketvirtį „Infortar“ aplenkė „Telia Lietuva“ (1,30 mlrd. EUR) ir „LHV“ (1,07 mlrd. EUR).

Antra labiausiai brangusi stambesnė akcija buvo Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“, kurios kaina per pakilo 11,3 proc. per ketvirtį (35,4 proc. nuo metų pradžios). Nuo jos tik nežymiai atsiliko Latvijos bankas ir turto valdymo įmonė „INDEXO“, kuri užfiksavo 11,0 proc. prieaugį. „Litgrid“ pirmoje rugpjūčio pusėje paskelbė, kad per 2026 m. pirmąjį pusmetį jos koreguota EBITDA padidėjo 12 proc. iki 29,9 mln. EUR, o koreguotas grynasis pelnas augo net 40 proc. iki 20,2 mln. EUR. Tuo tarpu Latvijos „Indexo“ pranešė apie besitęsiantį spartų verslo augimą. Vien tik per antrąjį ketvirtį jos paskolų portfelis pakilo 10 proc. (palyginus su pirmojo ketvirčio pabaiga) iki 262 mln. EUR, o valdomas turtas išsiplėtė 14 proc. iki 1 711 mln. EUR. „INDEXO“ priklauso 72 proc. „DelfinGroup“, kuri taip pat yra listinguojama Rygos biržoje, akcijų.

Toliau nesiseka Talino uostui

Talino uosto valdytoja „Tallinna Sadam“ buvo daugiausiai atpigusi akcija tarp didesnės nei 100 mln. EUR kapitalizacijos bendrovių. Jos kaina biržoje per praėjusį ketvirtį susitraukė 4,6 proc. Bendrovė pranešė, kad antrąjį ketvirtį toliau fiksavo besitraukiančius keleivių ir krovinių srautus. Nors ketvirčio pajamos paaugo 5,4 proc. (palyginus su 2025 m. antruoju ketvirčiu) iki 31,1 mln. EUR, tačiau dėl išaugusių sąnaudų koreguota EBITDA traukėsi 11 proc. iki 14,2 mln. EUR, o grynasis pelnas krito net 59 proc. iki 1,4 mln. EUR.

Antra daugiausiai nukritusi akcija buvo Talino geriamojo vandens ir nuotekų tinklus valdanti „Tallinna Vesi“, kuri atpigo 4,0 proc. Bendrovė informavo, kad antrąjį šių metų ketvirtį patyrė 0,1 mln. EUR grynojo nuostolio, kai 2025 m. per tą patį laikotarpį buvo uždirbusi 1,4 mln. EUR pelno, o dar metais anksčiau 2024 m. buvo pasiekusi daugiau nei 2 mln. EUR pelno.

Estijos bankas „LHV“, atpigusi 2,5 proc., buvo trečia prasčiausiai pasirodžiusi stambesnė akcija. Kiti listinguojami bankai sugebėjo užfiksuoti nors ir nežymius, bet teigiamus pokyčius: Estijos „Coop“ +1,1 proc., Lietuvos „Artea“ +3,1 proc. „LHV“ paskelbė, kad antrąjį ketvirtį grynasis pelnas susitraukė daugiau nei 25 proc. (palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus) iki 24,7 mln. EUR, o ROE rodiklis sumažėjo nuo 17,4 proc. iki 13,1 proc. Pagrindinę įtaką pelno kritimui turėjo vertės sumažėjimo nuostoliai, nes pelnas prieš juos augo 6 proc. „Artea“ pademonstravo dar didesnį kritimą – banko grynasis pelnas 2026 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo beveik perpus iki 7,8 mln. EUR, o ROE siekė tik 5,2 proc. Tuo tarpu „Coop“ investuotojus nudžiugino 24 proc. iki 8,2 mln. EUR augusiu grynuoju pelnu ir 13,5 proc. ROE įverčiu.

Stebėjome atsikvėpimą „Vilkyškių pieninės“ pozicijoje. Praėjusį ketvirtį jos akcijų kaina susitraukė 2,2 proc. Antrąjį ketvirtį ji buvo labiausiai pabrangusi Baltijos šalių stambesnė pozicija – tada ji pašoko 38,9 proc. Nuo metų pradžios pieno perdirbėjos akcija vis dar yra pabrangusi 30,6 proc. Bendrovė pranešė, kad jos antrojo ketvirčio koreguota EBITDA siekė 10,7 mln. EUR ir buvo apie du trečdalius didesnė nei prieš metus, o tam įtakos turėjo įsigyta „Marijampolės pieno konservų“ įmonė bei naujai atidaryta sūrių gamykla Latvijoje.

Pirmas ketvirtis šiais metais su augusiu investuotojų aktyvumu

Po pertraukos ir vėl galėjome pasidžiaugti teigiamomis tendencijomis investuotojų aktyvumo prasme. Trečiasis ketvirtis buvo pirmasis šiais metais, kai akcijų prekybos apyvartos augo palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra visų trijų Baltijos biržų apyvarta padidėjo 20 proc. nuo 100 mln. EUR prieš metus iki 120 mln. EUR šių metų trečiąjį ketvirtį. Tačiau dėl neigiamų pirmų dviejų ketvirčių per 9 mėnesius yra suprekiauta akcijų už 10 proc. mažesnę sumą nei prieš metus.

Tendencijos atskirose biržose buvo gana panašios šį kartą. Trečiąjį ketvirtį Vilniuje akcijų prekybos apyvarta augo 17 proc. iki 58 mln. EUR ir absoliučiu dydžiu šiek tiek aplenkė Talino biržą, kurioje apyvarta siekė 56 mln. EUR arba 23 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Mažiausiai aktyvioje Rygos biržoje apyvarta kilo 18 proc. iki 6 mln. EUR.

„Ignitis“ neatiduoda likvidžiausios akcijos vardo

Iš beveik 70-ies „Nasdaq Baltic“ sąrašuose esančių akcijų 30 užfiksavo prekybos aktyvumo augimą praėjusį ketvirtį. Visų penkių likvidžiausių pozicijų apyvartos augo palyginus su 2025 m. trečiuoju ketvirčiu. „Ignitis“ ir toliau išlaikė aktyviausiai prekiautos Baltijos šalių akcijos vardą – jos apyvarta augo 29 proc. iki 29 mln. EUR. Bankai užėmė sekančiais tris vietas: „LHV“ apyvarta kilo 36 proc. iki 20 mln. EUR, „Artea“ – 3 proc. (lėčiausias augimas penketuke) iki 15 mln. EUR, „Coop“ – 123 proc. (sparčiausias augimas penketuke) iki 12 mln. EUR. Penktoje vietoje liko „Telia Lietuva“ su 61 proc. iki 4 mln. EUR augusia apyvarta.

Nors antrąjį ketvirtį Baltijos šalių akcijos fiksavo kainų augimą, tačiau jos reikšmingai atsiliko nuo sparčiau brangusių užsienio akcijų. Pagrindinis vietinis indeksas „OMX Baltic Benchmark“ ūgtelėjo 3,3 proc. Stipriau jam atsispirti sutrukdė estiškos ir latviškos pozicijos. Talino akcijų indeksas pasistiebė tik 2,1 proc., Rygos augo 3,2 proc. Tuo tarpu Vilniaus indeksas labiau priminė užsienyje matytas tendencijas, pakildamas 8,1 proc. Nepaisant lėto augimo, gegužės pradžioje „OMX Baltic Benchmark“ sugebėjo užfiksuoti naują visų laikų aukščiausią lygį.

Užsienio akcijų indeksai taip pat fiksavo rekordus. Palyginus su Baltijos akcijomis, jie daug stipriau atsigavo po silpno pirmojo ketvirčio, kai neigiamas nuotaikas sukėlė Irane prasidėjęs karas ir pašokusios naftos kainos. Rinkų optimizmą antrąjį ketvirtį skatino laukiama karinių veiksmų artimuosiuose rytuose pabaiga ir besitraukiančios naftos kainos. Taip pat brango su dirbtiniu intelektu susijusios pozicijos. Per tris mėnesius iki birželio pabaigos JAV akcijų indeksas „S&P 500“ pašoko 16,2 proc. vertinant eurais (14,9 proc. augimas doleriais). Europos akcijų indeksas „STOXX EUROPE 600“ kilo nuosaikiau, užfiksuodamas 9,9 proc. padidėjimą.

Itin gerai pasirodė besivystančių rinkų akcijos, kurių variklis buvo su dirbtiniu intelektu susijusios puslaidininkių bendrovės iš Pietų Korėjos ir Taivano. „MSCI Emerging Markets“ indeksas pašoko 25,5 proc. eurais – tai buvo didžiausia jo grąža per ketvirtį nuo 2009 m. Pietų Korėjos akcijos pabrango perpus, Taivano – trečdaliu.

Kitaip nei obligacijų platinimams, akcijų IPO pritrūko investuotojų susidomėjimo

Antrąjį ketvirtį įvyko pirmieji šių metų pirminiai akcijų platinimai (IPO) Baltijos rinkoje, kuriuos įgyvendino Estijos „Liven“ ir Latvijos „LAU Infra“. Tuo pačiu metu pasaulis atrado naują „crypto“ – visi buvo pamišę dėl Elono „SpaceX“ IPO. Gaila, bet baltiškuose IPO nieko panašaus nepamatėme, net ir lyginant su vietiniais obligacijų platinimais. Nors abiejose IPO sudalyvavo gana didelis investuotojų skaičius (apie 2 tūkst. ir net daugiau), abiem bendrovėms nepavyko išplatinti viso norėto akcijų kiekio.

Gegužę Estijos nekilnojamojo turto vystytojas „Liven“ pritraukė 4,9 mln. EUR nuosavo kapitalo iš 2 421 investuotojo. Bendrovei pavyko išplatinti tik 67 proc. pasiūlyto kiekio. Birželio pabaigoje jos akcijų kaina biržoje buvo 22 proc. mažesnė nei IPO kaina, o rinkos kapitalizacija siekė 48 mln. EUR. „Liven“ nebuvo kapitalo rinkos naujokė. Ji iki tol sėkmingai buvo išplatinusi dvi obligacijų emisijas po 6 mln. EUR. Platinant pirmąją 2024 m. gegužę, investuotojų paklausa net 3,6 karto viršijo siūlomą kiekį. Platinant antrąją emisiją 2025 m. kovą, paklausa buvo 2,1 karto didesnė nei pasiūla. Tai labai aiškiai parodo, kaip stipriai vietinių investuotojų susidomėjimas obligacijomis lenkia norą dalyvauti IPO. Bendrovėms išplatinti akcijas ir pritraukti nuosavo kapitalo yra nepalyginamai sunkiau nei pasiskolinti, išplatinant obligacijas.

Birželio pabaigoje Latvijos valstybės kontroliuojama „LAU Infra“, užsiimanti kelių tiesimu ir priežiūra, užbaigė IPO. Ji išplatino akcijų už 6,2 mln. EUR – 77 proc. pasiūlyto kiekio. Platinime sudalyvavo 1 981 investuotojas. Akcijos buvo listinguotos liepos 3 d. „Nasdaq Riga“ biržoje. Jų rinkos kaina liepos viduryje buvo panašiame lygyje kaip IPO kaina, o rinkos kapitalizacija siekė 55 mln. EUR.

Kur dingo vietiniai instituciniai investuotojai?

Paskutinis kartas, kai Baltijos kapitalo rinkoje per akcijų platinimą (tiek pirminį, tiek antrinį) investuotojų paklausa viršijo siūlytą kiekį, buvo 2024 m. lapkritį vykęs Latvijos kavos bendrovės „Kalve Coffee“ IPO. Po jo buvę visi šeši viešieji akcijų platinimai nesugebėjo pritraukti norėtos sumos, vidutiniškai išplatinant tik 60% siūlyto kiekio.

Vietinėje kapitalo rinkoje labai jaučiasi institucinių investuotojų trūkumas. Tarptautinių ir anksčiau nelabai rodėsi (ypač mažesniuose platinimuose), bet paskutiniu metu ir vietiniai ne itin aktyvūs. Lietuvoje iki šiol aktyviausi instituciniai investuotojai buvo vietiniai pensijų fondai. Tačiau dėl pensijų sistemos reformos ir leidimo žmonėms atsiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas Lietuvos pensijų fondai dabar labiau rūpinasi kaip išeiti iš turimų investicijų, o ne įsigyti naujas. Jeigu sakydavome, kad naujų IPO potencialas Lietuvoje yra labai mažas, tai dabar jis yra „mikroskopinis“.

Toliau brango „Vilkyškių pieninė“ ir „KN Energies“.

Iš 70-ies „Nasdaq Baltic“ listinguojamų pozicijų 31-os akcijų kainos brango antrąjį ketvirtį. Tarp stambesnių bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija siekė bent 100 mln. EUR (birželio pabaigoje tokių buvo 24-ios įmonės), labiausiai pakilo „Vilkyškių pieninės“ akcijų kaina, užfiksavusi 38,9 proc. prieaugį. Pieno perdirbėja yra vieną didžiausių grąžų savo investuotojams uždirbusių Baltijos akcijų per paskutinius keletą metų. Nuo 2024 m. pradžios jos akcijų kaina patrigubėjo. Gegužės pabaigoje „Vilkyškių pieninė“ pranešė, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį jos pajamos didėjo 22 proc. iki 87 mln. EUR, o grynasis pelnas kilo 26 proc. iki 5,1 mln. EUR. Bendrovė taip pat informavo rinką, kad dėl naujai atidarytos sūrių gamyklos Latvijoje ir „Marijampolės pieno konservų“ įsigijimo šiais metais tikisi padidinti pajamas perpus iki 430 mln. EUR, o ilgesnėje perspektyvoje su esamais gamybos pajėgumais mato galimybes pasiekti 600 mln. EUR pajamas. Gegužę įmonė išmokėjo savo akcininkams 0,23 EUR per akciją dividendus už 2025 m. Dividendų pajamingumas sudarė apie 2 proc.

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcijų kaina kilo 15,9 proc. ir tai buvo antra labiausiai brangusi stambesnė bendrovė. Ji paskelbė, kad pirmąjį ketvirtį koreguota EBITDA padidėjo 7 proc. iki 15,2 mln. EUR, o koreguotas grynasis pelnas smuktelėjo apie 5 proc. iki 7,8 mln. EUR. „Litgrid“ taip pat išmokėjo 0,054 EUR per akciją siekiančius dividendus, kurie atitiko šiek tiek didesnį nei 5 proc. dividendinį pajamingumą.

Trečia labiausiai pabrangusi stambesnė akcija buvo naftos ir dujų terminalų valdytoja „KN Energies“. Jos akcijų kaina augo 13,6 proc. Tai taip pat yra viena daugiausiai per paskutinius keletą metų uždirbusių vietinių pozicijų. Nuo 2024 m. pradžios jos kaina daugiau nei padvigubėjo. Gegužės pabaigoje įmonė informavo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį jos pajamos augo 18 proc. iki 29,8 mln. EUR, o grynasis pelnas pašoko du trečdalius iki 7,3 mln. EUR. Rezultatų augimą nulėmė didesnės pajamos iš reguliuojamos bei komercinės suskystintų gamtinių dujų veiklos. Gegužę „KN Energies“ išmokėjo dividendus už 2025 m., kurie siekė 0,029 EUR vienai akcijai arba apytiksliai 6 proc. pajamingumą.

Talino uostas ir bankai tarp labiausiai pigusių akcijų

„Tallinna Sadam“, valdanti Talino uostą, buvo daugiausiai atpigusi stambesnė Baltijos šalių akcija. Jos kaina antrąjį ketvirtį smuko 8,7 proc. Investuotojams nepatiko jos paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai. Nors pajamos traukėsi tik simboliškai – 0,7 proc. iki 28,1 mln. EUR, tačiau koreguota EBITDA krito 17 proc. iki 11,6 mln. EUR, o grynasis pelnas smuko net 33 proc. iki 4,6 mln. EUR. Liepos pradžioje bendrovė pranešė, kad antrąjį ketvirtį toliau traukėsi pervežamų keleivių ir krovinių srautai. Gegužę už 2025 m. išmokėti dividendai atitiko 5 proc. pajamingumą.

Bankinis sektorius taip pat nesuspindėjo. Estijos „LHV“ (-5,4 proc.) ir Lietuvos „Artea“ (-5,0 proc.) buvo antra ir trečia daugiausiai atpigusios stambesnės akcijos. Abu bankai balandį akcininkams išmokėjo dividendus už praėjusius metus. Dividendinis pajamingumas buvo labai panašus abiejų bankų atveju ir siekė apie 5 proc. Paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai nenudžiugino investuotojų. „LHV“ užfiksavo 32 proc. grynojo pelno kritimą iki 19,7 mln. Grynosios palūkanų pajamos smuko 4 proc. EUR. „Artea“ grynasis pelnas traukėsi 13 proc. iki 15,4 mln. EUR, nepaisant 4 proc. augusių grynųjų palūkanų pajamų. Abu bankai sugebėjo pasiekti paskolų portfelio augimą (palyginus su 2025 m. pabaiga): 2 proc. (arba 120 mln. EUR prieaugis) „LHV“ ir 1 proc. (arba 42 mln. EUR) „Artea“.

Kovą „Tesonet“ buvo pranešusi, kad yra susitarusi padidinti savo turimų akcijų dalį „Artea“ banke nuo 7,3 proc. iki 31,7 proc., supirkdama akcijas iš stambesnių akcininkų už kainą, atitinkančią 1,2x buhalterinės vertės (arba 1,08 EUR). Akcijų kaina biržoje vis dar penktadaliu atsilieka nuo „Tesonet“ mokamos kainos.

Investuotojų aktyvumas krenta, lietuvių atsiimtos pensijos biržos nepasiekia

Atrodo, kad po ilgos pertraukos praėjusiais metais augusios Baltijos biržų akcijų prekybos apyvartos buvo tik laikinas dalykas. Antrąjį šių metų ketvirtį investuotojų aktyvumas krito dar sparčiau nei pirmąjį. Bendra trijų biržų apyvarta siekė 127 mln. EUR – 29 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Šiemet tik sausį matėme augusią apyvartą. Visi kiti penki mėnesiai buvo neigiami.

Iš dalies kritimą paaiškina praėjusią metų pirmąjį pusmetį stebėta labai aktyvi prekyba „Enefit Green“ akcijomis, bendrovei pranešus apie pasitraukimą iš biržos. Šios akcijos buvo delistinguotos 2025 m. liepą.

Prekybos aktyvumas traukėsi panašiais tempais visose trijose Baltijos šalių biržose. Vilnius, buvęs aktyviausia Baltijos prekyviete praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį, vėl atidavė šį vardą Talinui. „Nasdaq Vilnius“ akcijų apyvarta krito 28 proc. iki 59 mln. EUR, Talino biržos – 30 proc. iki 64 mln. EUR. Eliminavus „Enefit Green“, „Nasdaq Tallinn“ aktyvumas traukėsi tik 6 proc. Turint tai omenyje, Vilniaus biržos nukraujavimas beveik trečdaliu atrodo dar skaudžiau.

Buvo galima svajoti, kad dalis iš antros pensijų pakopos Lietuvoje šiemet atsiimtų pinigų bus reinvestuoti vietinėje biržoje. O jų buvo išsiimta pakankamai – jau vien per pirmąjį langą balandį iškeliavo apie 40 proc. sukaupto turto antroje pakopoje. Tačiau matant reikšmingai krentančias apyvartas Vilniaus biržoje, panašu, kad svajonė ir liko svajone, o realybe tapo pensijų pinigų „investavimas“ į skalbimo mašinas ir „viskas įskaičiuota“ keliones į Turkiją.

„Ignitis“ išlieka aktyviausiai prekiaujama Baltijos akcija

Iš 70-ies listinguojamų pozicijų Baltijos biržose 31-a užfiksavo augusį investuotojų aktyvumą. Aktyviausiai prekiautų akcijų penketuke randame du lietuviškus ir tris estiškus vardus. Lietuviškų lyderių apyvartos reikšmingai traukėsi, palyginus su 2025 m. antruoju ketvirčiu. Estiškos pozicijos sugebėjo užfiksuoti apyvartų augimą.

Praėjusių metų ir 2026 m. pirmojo ketvirčio likvidžiausia pozicija „Ignitis“ išsilaikė viršuje, nors jos apyvarta krito 35 proc. iki 26 mln. EUR. Antra lietuviška akcija penketuke – „Artea“ bankas – užfiksavo 42 proc. iki 14 mln. EUR smukusią apyvartą ir liko trečioje vietoje. „LHV“ bankas buvo antra likvidžiausia Baltiška pozicija – jos apyvarta pasistiebė 7 proc. iki 22 mln. EUR. Ketvirtoje vietoje liko keltų operatorė „Tallink“ su 5 proc. iki 9 mln. EUR padidėjusia apyvarta. Penketuką užbaigia į jį vėl įšokęs estų „Coop“ bankas su 10 proc. iki 7 mln. EUR augusia apyvarta. Jis iš top 5 išstūmė „Telia Lietuva“, kuri jame buvo atsidūrusi pirmąjį šių metų ketvirtį.

Šis straipsnis nėra nei rekomendacija, nei mokslinė analizė. Tiesiog noriu pasidalinti, ką aš padariau ir kokiais argumentais vadovavausi. Nėra jokių garantijų, kad kitiems tai būtų optimalus sprendimas.

Neigiamai žiūriu į reformą

Antros pensijų pakopos atsiradimą ir jos išaugimą laikau sėkmės istorija. Pensijų fondai buvo tapę reikšminga Lietuvos finansų sistemos sudedamąja dalimi. Juose pensijai kaupė 1,4 mln. gyventojų. Per laikotarpį nuo 2015 m. iki 2025 m. bendra antros pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė pašoko 5 kartus nuo 2,1 mlrd. EUR iki 10,6 mlrd. EUR. Jų bendra vidutinė metinė grąža siekė 9,6 proc., skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios (nuo 2019 m.).

Vienas dalykas, kuris visada lydėjo privačių pensijų sistemą Lietuvoje – nuolatinis jos reformavimas (ir nuolatinės kalbos apie tolesnes reformas). Visada buvau prieš veiksmus, kurie sumažintų antrą pakopą ir žmonių savarankišką taupymą pensijai. Nuo pirmųjų dienų, kai dabartinė valdžia pradėjo šnekėti apie leidimą atsiimti pinigus iš antros pakopos, buvau prieš tai. Turėjome aiškų blogą pavyzdį iš netolimojo užsienio. Iš Estijos. Šalyje, kuri finansinio raštingumo prasme yra labiau už mus išsivysčiusi, apie ketvirtis kaupiančiųjų antroje pakopoje išsiėmė pinigus, kai tik gavo tokią teisę 2021 m. Didžioji dalis atsiimtų lėšų buvo „suinvestuota“ į vartojimą. Tikėjausi, kad Lietuvoje reforma nebus įgyvendinta. Bet...

Kodėl nepritariu leidimui išsiimti pinigus iš antros pakopos pensijų fondų:

1. Lietuvos visuomenė sensta. Daugėja pensininkų, mažėja juos išlaikančių. Neužtenka pasikliauti valstybine pensija, būtina taupyti pačiam. Aš savo modelyje, kuriame skaičiuoju, kiek man reikės sukaupti lėšų pensijai ir kiek dabar reguliariai šiam tikslui turiu atidėti pinigų (taip, turiu tokį modeliuką), darau darbinę prielaidą, kad iš Sodros negausiu absoliučiai jokios pensijos. Viską savo pensijai turiu susitaupyti pats. Antroji pakopa vertė žmones taupyti pensijai.

2. Antros pakopos pensijų sistemos susitraukimas neigiamai paveiks Lietuvos finansų sistemą ir vietines kapitalo rinkas. Kad ir nedaug mūsų pensijų fondai investuodavo į aktyvus Lietuvoje, tačiau vis tiek investuodavo. Tuose retuose vietiniuose IPO (pirminiuose akcijų platinimuose) jie buvo reikšmingi investuotojai. Jie pirkdavo vietines obligacijas. Taip pat nukentės privataus kapitalo rinka. Pensijų fondai buvo tarp pagrindinių investuotojų į vietinius privataus kapitalo, rizikos kapitalo ir nekilnojamojo turto fondus.

Atsiimti ar neatsiimti

Dabartinė valdžia nusprendė leisti atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos. Nors esu prieš reformą, bet jos įgyvendinimas sudarė tokią situaciją, kad man naudingiau atsiimti pinigus iš antros pakopos. Į tai galima žiūrėti, kaip į rizikos valdymo veiksmą. Tai nereiškia, kad galutinai pasitraukiu – skaitykite toliau.

Pagrindinės priežastys, kodėl nusprendžiau atsiimti pinigus:

1. Aš galiu pats didžiąja dalimi atkartoti pensijų fondų investavimo strategiją. Jie daugiausia lėšų investuoja į ETF (biržoje prekiaujamus fondus). Pavyzdžiui, pensijų fondas, kuriame aš kaupiau, apie 80 proc. grynųjų aktyvų vertės buvo nukreipęs į ETF. Aš, kaip mažmeninis investuotojas, galiu nesunkiai įsigyti ETF.

2. Atsiimti pinigai yra mano paties tiesiogiai pasiekiami ir kontroliuojami (tai tuo pačiu ir pliusas, ir minusas, kaip toliau rašau). Niekas iš manęs jų neatims (turiu omeny, valstybę, o ne pensijų fondų valdytojus). Aš pats nuspręsiu dėl anuiteto ne/įsigijimo, niekas man neprimes šio sprendimo (ir čia nesakau, ar anuitetai yra blogai, ar gerai).

3. Matau didelę riziką, kad ateityje bus atliekamos naujos, dar blogesnės antros pensijų pakopos reformos. Dabar leidžia išsiimti visą savo paties sumokėtą sumą ir prieaugį. Tik valstybės įmokos yra pervedamos į Sodrą. Būsimos valdžios gali sugalvoti visą sukauptą sumą pervesti į Sodrą (nebandysiu analizuoti, ar tai būtų teisėta, ar ne). Ši rizika bus eliminuota, jeigu santaupos pensijai bus pas mane.

Vadovaudamasis šiais argumentais, kovo 6 dieną užpildžiau prašymą nutraukti antros pensijų pakopos sutartį ir išsiimti visą sukauptą sumą (atmetus tai, kas pervedama į Sodrą). Antros pakopos dalyviu buvau nuo 2013 m.

Mano sprendimo trūkumai ir rizikos

Kaip ir visi sprendimai gyvenime, šis irgi turi neigiamų pusių. Matau du pagrindinius trūkumus:

1. Nutraukęs antros pensijų pakopos sutartį nebegausiu valstybės įmokos, kuri siekia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Bet yra labai paprastas sprendimas – apie jį straipsnio pabaigoje.

2. Pagrindinė rizika – aš pats. O tiksliau: mano kvaili (emocijų vedami) sprendimai. Kokie tie galimi blogi sprendimai? Pirmiausia, galiu užsinorėti „suvartoti“ atsiimtas santaupas. Užsinorėti nereikalingų daiktų, dar vienos kelionės, per brangios mašinos, per brangaus būsto ir taip toliau. Antra, galiu nuspręsti, kad esu „investavimo guru“, suprantu finansų rinkas geriau nei kiti ir suinvestuoti lėšas į milžiniškos rizikos produktus. Kad ir visą sumą į vienos įmonės akcijas (o juk artėja keletas „gana matomų“ IPO), į kripto (arba naujus daiktus, kurie bus po kripto). Dar yra tokie dalykai kaip kazino ir lažybos (ačiū Dievui, kol kas visiškai neįdomu).

3. Šitas punktas yra finansų ekspertams. Atsiėmęs antros pakopos pensiją nebegausiu grąžos nuo sumos, pervestos į Sodrą. Uždirbsiu toliau grąžą tik iš man pervestų pinigų. Girdėjau, kad yra žmonių, kurie dėl šios priežasties žada nutraukti antros pakopos sutartis tik 2027 m. pabaigoje.

Ką padariau su pinigais?

Dar prieš užpildydamas prašymą nutraukti antros pensijų pakopos sutartį, turėjau aiškų planą, ką darysiu su pinigais. Tik juos gavęs, visą sumą suinvestuosiu ir galėsiu ja pasinaudoti tik sulaukęs pensijos. Klausimas: į ką investuoti?

Man iki pensijos lieka bent apie 30 metų (spėju, kad dirbsiu ilgiau, nei dabartinis pensinis amžius Lietuvoje). Tai yra ilgas laikotarpis. Reiškia, galiu investuoti į aukštesnės rizikos produktą – akcijas.

Dabartinį asmeninį portfelį daugiausia valdau aktyviai ir investuotoju į atskirų įmonių akcijas. Taip, žinau, tai neefektyvu ir ilgu laikotarpiu aplenkti indeksą yra (beveik) neįmanoma. Tačiau savo uždirbamą grąža nuolat lyginu su JAV akcijų indeksu„S&P 500“, ir kol nuo jo neatsilieku, tol leidžiu sau aktyviai valdyti portfelį. Pagrindinė priežastis, kodėl investuotoju į atskirų įmonių akcijas, o ne viską sudedu į ETF – man įdomu stebėti, domėtis ir analizuoti atskiras įmones ir akcijų rinkas.

Kadangi asmeninis portfelis yra aktyviai valdomas, tai diversifikavimo prasme yra logiška atsiimtus pensijų pinigus suinvestuoti pasyviai – į ETF, sekančius didžiuosius akcijų indeksus. Ką toliau turiu nuspręsti?

Pirmiausia, indeksas. Galimas natūralus pasirinkimas - „S&P 500“. Bet, nors nuo 2007-2009 m. krizės JAV akcijos generavo didžiausią grąžą, nesu tikras, kad tai turi tęstis amžinai. Be to, savo asmeniniame portfelyje jau turiu su „S&P 500“ susietų ETF. Kitas variantas – „MSCI World“. Tačiau nors jis vadinasi „pasaulinis“, iš esmės apima tik išsivysčiusias šalis (toks senų laikų pasaulio suvokimas). Investuodamas ilgam laikotarpiui noriu turėti galimybę uždirbti ir iš besivystančių pasaulio šalių akcijų. Todėl nusprendžiau pasirinkti „MSCI ACWI“ indeksą (All Country World Index). Vienaip ar kitaip, į jį investuodamas nesakau „ne“ JAV akcijų rinkai – šiame indekse ji sudaro 64 proc. (72 proc. „MSCI World“ atveju).

Valiutos prasme pasirinkau eurais denominuotus ETF, nes mano pajamos ir išlaidos yra eurais. Tai nereiškia, kad yra eliminuojama valiutos rizika, bet man tiesiog nebereikia vargti su valiutos konvertavimu ir už tai mokėti komisinius.

Pasirinkau dividendus reinvestuojančius (accumulating), o ne išmokančius (distributing) ETF. Už gaunamus dividendus reikia kasmet mokėti GPM mokesčius Lietuvoje, jiems negalioja ir naujasis investicinės sąskaitos režimas. Tai neefektyvu. Fondui reinvestuojant dividendus, tai, ką būčiau turėjęs sumokėti mokesčiams, generuoja grąžą (sudėtinių palūkanų efektas).

Nors ir nebuvo būtina, bet nusprendžiau eiti itin saugiu keliu. Nuolat buvau mokomas „diversifikuok, diversifikuok, diversifikuok“. Iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas padalinau tarp dviejų ETF: „iShares MSCI ACWI“ ir „SPDR MSCI ACWI“. Iš esmės, identiškų parametrų fondai. Tiesiog diversifikavau tarp fondų valdytojų. Pirmąjį valdo „BlackRock“, antrąjį „State Street“. Abu milžiniški pasauliniai turto valdytojai. Labai maži šansai, kad kažkas su kuriuo nors bus blogai, bet kaip sakiau – diversifikacija.

Nemačiau prasmės bandyti atspėti laiko, kada geriausia įsigyti šituos ETF. Pinigus iš antros pensijų pakopos gavau į savo banko sąskaitą balandžio 10 d., 08:23 ryte. Tos pačios dienos 11:00 jau buvau suinvestavęs visą atsiimtą sumą į pasirinktus ETF.

Planas yra šitų investicijų ir jų uždirbamos grąžos neišsiimti iki pensijos. Iki birželio vidurio šie fondai uždirbo apie 9 proc. Jeigu būčiau laukęs ir iš karto neinvestavęs, būčiau praleidęs akcijų rinkų šuolį. Dabar matyti, kad pirmųjų sutartis nutraukusių gyventojų pensijų fondų vienetų pardavimas (kuris įvyko balandžio pradžioje) sutapo su ligšioliniu šių metų akcijų indeksų „dugnu“. Žinoma, tai visiškai neiliustruoja ateities grąžų. Per du mėnesius uždirbti beveik 10 proc. iš akcijų yra „nenormali“ grąža. Aš tiek tikiuosi uždirbti vidutiniškai per metus ilgu laikotarpiu.

Viso gero, antra pakopa. Labas, antra pakopa

Vienas iš antros pensijų pakopos didžiausių dabartinių privalumų – jeigu kaupi maksimaliai (3 proc. nuo atlyginimo), valstybė „iš savo kišenės“ tau papildomai perveda 1.5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje kiekvieną mėnesį. Nutraukus kaupimo sutartį ir atsiėmus pinigus, šios įmokos nebegaunamos.

Bet galima nutraukti antrą pakopą, atsiimti pinigus, sudaryti naują sutartį su maksimaliu kaupimu ir restartuoti kaupimą antroje pakopoje, taip ir toliau gaunant valstybės skatinimą. Taip padariau ir aš. Balandžio 23 dieną (nepraėjus dviem savaitėms po sukauptų lėšų gavimo) pasirašiau naują antros pakopos pensijų kaupimo sutartį su tuo pačiu pensijų fondų valdytoju, kuriame kaupiau anksčiau. Sakysite, kad tokiu būdu aš ir vėl prisiimu su antra pakopa susijusias rizikas (negalėjimas tiesiogiai kontroliuoti sukauptų lėšų, tolesnės sistemos reformos ir panašiai). Taip, tačiau suma, kuria rizikuoju, jau yra gerokai mažesnė.

Po praėjusiais metais stebėto atsigavimo Baltijos šalių akcijų biržose teigiamos nuotaikos tęsėsi ir pačioje 2026 m. pradžioje. Tačiau vėliau jos nesugebėjo atsilaikyti prieš tarptautinėse finansų rinkose išaugusį neužtikrintumą, kurį nulėmė prasidėjęs karas Irane ir dėl to pašokusios naftos kainos. Sausio pabaigoje pagrindinis Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ pasiekė naują visų laikų piką – 1 790 punktų arba 2,6 proc. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Bet vėliau indeksas pradėjo leistis žemyn ir pirmąjį ketvirtį užbaigė toje pačioje vietoje, kur buvo 2025 m. pabaigoje.

Nepaisant to, Baltijos akcijos vis tiek pasirodė geriau nei JAV ar vakarų Europa. JAV akcijų indeksas „S&P 500“ per ketvirtį krito 3,1 proc. vertinant eurais (4,6 proc. kritimas JAV doleriais). Europos indeksas „STOXX EUROPE 600“ susitraukė 1,4 proc. Besivystančių pasaulio šalių akcijų indeksas „MSCI Emerging Markets“, kurio grąža praėjusiais metais reikšmingai aplenkė išsivysčiusių rinkų indeksus, sugebėjo užfiksuoti nežymų augimą – 1,4 proc. eurais (0,2 proc. nuosmukis vertinant JAV doleriais).

Ketvirčio Baltijos akcijų rinkų įvykis: Tesonet ir Artea naujiena

Kovo viduryje sulaukėme didelės naujienos iš Lietuvos technologijų sektoriaus žvaigždės „Tesonet“. Ji pranešė, kad yra susitarusi padidinti savo turimų akcijų dalį „Artea“ banke nuo 7,3 proc. iki 31,7 proc. ir tapti didžiausia Vilniaus biržoje listinguojamo banko akcininke. Šiuo metu didžiausia jo akcininke yra Lietuvos investicijų grupė „Invalda INVL“, valdanti 19,9 proc. akcijų (ji taip pat parduos dalį akcijų „Tesonet“). Dar daugiau, „Tesonet“ paskelbė, sieksianti gauti leidimą iš Europos Centrinio Banko įgyti kontrolinį „Artea“ banko akcijų paketą.

Ši naujiena yra svarbi bent dviem aspektais. Pirmasis – dar glaudesnė sąjungą tarp vietinio banko ir vienos didžiausių bei moderniausių Lietuvos technologijų įmonių, kuri sėkmingai veikia visame pasaulyje, gali turėti reikšmingą įtaką tolesniam „Artea“ verslo vystymuisi. Kol kas „Tesonet“ neatskleidė, kokią ji mato banko ateities strategiją. Ar tai gali būti naujas „Revolut“? Daugelyje šalių veikiantis ir į skaitmenines paslaugas besiorientuojantis bankas? Pamatysime. Bus labai įdomu stebėti, kokius verslo pokyčius atneš „Tesonet“ tapimas didžiausiu (ir galbūt kontroliuojančiu) banko akcininku.

Antrasis svarbus aspektas – ne tik pats faktas, kad „Tesonet“ didina akcijų dalį, bet ir už kokią kainą ji tai daro. Gaila, bet investuotojai Baltijos šalių biržose yra įpratę matyti (ypač, jeigu kalbame apie akcijų išpirkimus iš smulkiųjų akcininkų), kad stambieji akcininkai už akcijas moka kainą, esančią biržoje ar dažnai netgi mažesnę už ją. „Tesonet“, priešingai, įsigys akcijas už reikšmingai didesnę kainą nei jų dabartinė vertė biržoje. Technologijų bendrovė susitarė už akcijas mokėti 1,2x jos buhalterinės vertės. Kadangi 2025 m. pabaigoje vienos akcijos buhalterinė vertė siekė 0,92 EUR, įsigijimo kaina šiai dienai sudaro 1,11 EUR už akciją – tai yra 29 proc. daugiau nei „Artea“ akcijų kaina biržoje prieš naujienos paskelbimą. Stambaus savininko mokama kaina sufleruoja rinkai, kokią verslo vertę jis mato. Aišku, kad „Tesonet“ mato daug didesnę „Artea“ vertę nei kaina biržoje. Nenuostabu, kad pirmą dieną po pranešimo akcijų kaina pašoko 11 proc. iki 0,953 EUR biržoje. Pirmąjį metų ketvirtį jos pabaigė kainuodamos 0,92 EUR – tai prilygsta jų buhalterinei vertei, o „Tesonet“ mokamas 1,2x daugiklis signalizuoja 20 proc. augimo potencialą.

Tarp daugiausiai pabrangusių akcijų – seniai matyta „Harju Elekter“

Iš 70-ies „Nasdaq Baltic“ listinguojamų pozicijų 30-ies akcijų kainos augo pirmąjį ketvirtį. Tarp stambesnių bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija siekė bent 100 mln. EUR (kovo pabaigoje tokių buvo 24-ios įmonės), labiausiai brangusi buvo elektros perdavimo sprendimų gamintoja iš Estijos „Harju Elekter“, fiksavusi 15,5 proc. prieaugį. Šiek tiek investuotojų pamiršta ir keletą ne pačių lengviausių metų išgyvenusi įmonė pasiekė proveržį 2025 m. Susikoncentravusi į pelningesnius projektus ir efektyvumo didinimą, ji sugebėjo praėjusiais metais išauginti grynąjį pelną daugiau nei 3 kartus nuo 3,2 mln. EUR iki 10,8 mln. EUR, nepaisant vietoje stovėjusių pajamų.

Antra daugiausiai augusi stambesnė akcija buvo „Invalda INVL“, kuri pabrango 10,2 proc. Bendrovė skelbs rezultatus už pilnus praėjusius metus balandžio 8 d. Per 12 mėnesių laikotarpį iki 2025 m. rugsėjo pabaigos jos grynųjų aktyvų vertė išaugo 17 proc. iki 222 mln. EUR. Palyginimui, 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje „Invalda INVL“ rinkos kapitalizacija buvo ženkliai aukštesnė ir siekė 320 mln. EUR.

Trečia didžiausią grąžą investuotojams sugeneravusi akcija buvo „Telia Lietuva“. Jos kaina ūgtelėjo 9,5 proc. Telekomunikacijų bendrovė pranešė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį jos EBITDA augo 17 proc. iki 48,6 mln. EUR, o grynasis pelnas pašoko trečdaliu iki 22,7 mln. EUR. Kovo pradžioje „Telia Lietuva“ paskelbė, siūlysianti išmokėti 0,14 EUR dividendų akcijai. Tai atitinka apie 7 proc. siekiantį pajamingumą ir patvirtina vienos patikimiausių dividendinių akcijų statusą.

Praėjusių metų lyderiai tarp daugiausiai atpigusių

Tarp daugiausiai atpigusių akcijų randame ir keletą praėjusių metų žvaigždžių: Lietuvos žemė ūkio ir maisto grupę „Akola“ ir Estijos statybų įmonę „Merko Ehitus“. „Akola“, antra daugiausiai uždirbusi stambesnė Baltijos akcija 2025 m. (+58 proc.), per pirmus tris šių metų mėnesius krito 15,8 proc. Vasario mėnesį įmonė pranešė, kad antrąjį finansinių metų ketvirtį (nuo 2025 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.) ji pasiekė 21 tūkst. EUR grynąjį nuostolį, nors per tą patį laikotarpį prieš metus buvo uždirbusi 7 mln. EUR pelno. Kovo mėnesį „Akola“ įgyvendino savų akcijų supirkimą aukciono principu. Iš viso investuotojai pasiūlė parduoti net 9 kartus daugiau akcijų nei buvo superkama. Įmonė leido investuotojams pasirinkti iš trijų pardavimo kainos lygių – 1,81 EUR, 1,78 EUR ir 1,75 EUR. Palyginimui, kaina biržoje prieš supirkimo detalių paskelbimą buvo 1,725 EUR. Galiausiai „Akola“ akcijas supirko už 1,75 EUR. Pasibaigus supirkimui kaina biržoje pradėjo leistis ir ketvirtį užbaigė ties 1,55 EUR.

„Merko Ehitus“ buvo antra daugiausiai nukritusi stambesnė akcija – ji atpigo 13,4 proc. per ketvirtį. 2025 m. ji buvo trečia daugiausiai uždirbusi akcija, sugeneravusi 50 proc. prieaugį savo investuotojams. „Merko“ akcijų kaina pradėjo kristi, pranešus finansinius vasario pradžioje – 2025 m. paskutinįjį ketvirtį grynasis pelnas susitraukė daugiau nei 80 proc. nuo 20 mln. EUR prieš metus iki 3 mln. EUR. Bendrovė pasiūlė išmokėti 1,25 EUR dividendus už 2025 m. – reikšmingai mažiau nei 1,90 EUR prieš metus. Tai atitiko 3,8 proc. pajamingumą nuo akcijų kainos prieš pranešimą – gana nedaug kaip dividendinei akcijai Baltijos šalių rinkoje.

Trečia labiausiai atpigusi stambesnė akcija buvo Lietuvos dujų perdavimo tinklo operatorius „Amber Grid“. Ji smuko 9,2 proc. Vasario pabaigoje įmonė pranešė, kad praėjusiais metais jos grynasis pelnas krito nuo 8,3 mln. EUR iki 1,4 mln. EUR. Svarbu atkreipti dėmesį, kad koreguotas grynasis pelnas (eliminuojami laikini skirtumai tarp faktinių rezultatų ir reguliuotojo nustatytų leidžiamo pelno rodiklių) išliko stabilus ties 10 mln. EUR. Tai reiškia, kad 2025 m. mažesnės nei planuota „Amber Grid“ pajamos arba didesnės nei planuota sąnaudos bus kompensuotos per aukštesnius tarifus ateityje. Kovo pabaigoje bendrovė pranešė siūlanti 0,056 EUR dividendus už 2025 m. (beveik 5 proc. pajamingumas) – tik šiek tiek mažiau nei 0,06 EUR prieš metus. Absoliučia suma siūlomi dividendai atitinka 10 mln. EUR – panašus lygis į koreguotą grynąjį pelną.

Investuotojų aktyvumo augimas vėl sustojo

Praėję metai buvo pažymėti po trijų metų pertraukos augusiu investuotojų aktyvumu. 2025 m. bendra „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta pašoko 40 proc. iki 562 mln. EUR, o antroje metų pusėje Vilnius perėmė likvidžiausios Baltijos akcijų biržos vardą iš Talino. Gaila, bet šių metų pradžioje augimas sustojo. Po keturių iš eilės teigiamų ketvirčių pirmąjį šių metų ketvirtį bendra trijų biržų apyvarta susitraukė 9 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 136 mln. EUR. Tendencijos sutapo su bendrų nuotaikų rinkose apsivertimu – sausį prekybos apimtys dar spėjo ūgtelti 17 proc., bet vasarį ir kovą jos jau reikšmingai leidosi.

Vilniaus ir Talino biržose investuotojų veiksmai išsiskyrė. Vilniuje apyvartos augo toliau, o Taline krito, nebelikus vienos likvidžiausių pozicijų – atsinaujinančios energijos gamintojos „Enefit Green“ – kurios vienos prekybos apyvarta praėjusių metų pirmąjį ketvirtį siekė 25 mln. EUR. Vilniuje investuotojai suprekiavo akcijų už 65,5 mln. EUR arba 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuviškai biržai tai buvo aktyviausias pirmasis ketvirtis nuo 2023 m. Tuo tarpu estų biržoje apyvarta smuko 25 proc. iki 65,1 mln. EUR ir nežymiai atsiliko nuo Vilniaus. Latvijos biržoje taip pat stebėjome neigiamą tendenciją. Rygos akcijų prekybos apimtys leidosi 17 proc. iki 5 mln. EUR, o tai sudarė tik 4 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos.

„Telia Lietuva“ įšoko į aktyviausiai prekiautų pozicijų top 5

Iš 70-ies listinguojamų pozicijų Baltijos biržose 36-ios užfiksavo augusį investuotojų aktyvumą. 2025 m. pirmojo ketvirčio likvidžiausios akcijos jau nebeturime – praėjusių metų liepos pradžioje „Enefit Green“ akcijos buvo delistinguotos. Aktyviausiai prekiaujamų bendrovių penketuke ją pakeitė Telia Lietuva, kuri pašoko iš 10-os į 5-ą vietą su 61 proc. iki 8 mln. EUR išaugusia apyvarta. Visa tai nulėmė, kad penketuke turime tris Lietuvos bendroves ir dvi Estijos. Iki šiol buvo įprasta matyti daugiau estiškų pozicijų.

Praėjusių pilnų metų lyderė „Ignitis“ buvo investuotojų aktyviausiai prekiaujama ir šių metų pradžioje. Lietuvos energetikos milžinės akcijų prekybos apyvarta pasiekė 29 mln. EUR – 30 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. 2-oje ir 3-oje vietoje randame bankų akcijas – estų „LHV“ su 21 mln. EUR ir lietuviškas „Artea“ su 14 mln. EUR. Abiejų apyvartos smuko. Estijos keltų bendrovė „Tallink“ buvo 4-a likvidžiausia pozicija su 9 mln. EUR apyvarta, kuri buvo 12 proc. didesnė nei prieš metus.

Pagal santykinį akcijų rinkos dydį – akcijų rinkos kapitalizacijos ir šalies BVP santykį – Baltijos valstybės yra vienos paskutinių tarp 27-ių ES šalių. Estijos rinka yra 23-oje vietoje, Lietuvos – 25-oje, o Latvijos – paskutinėje 27-oje. Bendrai rytų Europos šalys, kuriose akcijų biržos atsidarė tik po 1990 m., reikšmingai atsilieka nuo vakarų Europos šalių.

Pagal investuotojų aktyvumą Baltijos akcijų rinkos atrodo šiek tiek geriau, nors nuo ES vidurkio vis tiek dar stipriai atsilieka. Sureitingavus ES nares pagal akcijų prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį, Estija yra 17-a, Lietuva – 19-a, Latvija – 21-a. Nors akcijų rinkos dydis mūsų šalyse yra itin mažas, tačiau esamos listinguojamos bendrovės yra santykinai aktyviai prekiaujamos. Tai indikuoja, kad didesnė problema yra listinguojamų bendrovių trūkumas, o ne mažas investuotojų aktyvumas. Todėl norint paskatinti Baltijos šalių akcijų rinkų vystymąsi pirmiausia dėmesys turėtų būtų nukreiptas į naujų didelių bendrovių pritraukimą į biržas.

Makroekonominis išsivystymas stipriai išaugęs

Trys Baltijos šalys patenka tarp didžiausią ekonominę pažangą padariusių ES narių. Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, siekė 87 proc. ES vidurkio 2024 m. – 28 proc. daugiau nei 2010 m. Tai yra antras didžiausias pokytis po Airijos per šį laikotarpį. Pagal BVP vienam gyventojui sureitingavus visas 27-ias ES valstybes nares, Lietuva yra 17-oje vietoje. 2010 m. šalis buvo tik 24-oje vietoje.

Estijos vieno gyventojo sukuriamas BVP pagal perkamosios galios paritetą sudarė 79 proc. ES vidurkio 2024 m. Tai 14 proc. daugiau nei 2010 m. Pagal šį rodiklį šalis yra 19-a tarp ES valstybių.

Atitinkamas Latvijos BVP rodiklis siekė 69 proc. ES vidurkio 2024 m. arba 17 proc. daugiau nei 2010 m. Latvija yra 25-a tarp ES šalių.

Pagal rinkos kapitalizacijos ir BVP santykį Baltijos šalys vienos paskutinių ES

Tikriausiai populiariausias rodiklis, kuris naudojamas įvertinti šalies akcijų rinkos išsivystymo lygį, yra bendros visų vietinėje biržoje listinguojamų įmonių rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis. Ši metrika iš esmės parodo akcijų rinkos dydį palyginus su šalies ekonomika. Ji leidžia palyginti skirtingo dydžio šalis.

Apskaičiavus šio rodiklio reikšmes 2025 m. visoms 27-ioms ES šalims ir jas sureitingavus, sąrašo viršuje atsidūrė Švedija. Joje listinguojamų bendrovių kapitalizacija sudarė 193 proc. nuo BVP, t.y. Stokholmo biržoje prekiaujamų akcijų rinkos vertė beveik du kartus viršijo šalies ekonomikos dydį. Antrąją vietą užėmė Olandija, kurioje šis santykis siekė 132 proc., trečiąją – Danija su 128 proc. Iš viso 5-iose šalyse akcijų rinkos kapitalizacija viršijo metinį BVP. Visų ES šalių šio rodiklio svertinis vidurkis sudarė 68 proc.

Baltijos valstybių rodikliai stipriai atsiliko nuo ES vidurkio ir jos atsidūrė reitingo apačioje. Iš trijų šalių aukščiausią vietą – 23-ią – užėmė Estija. Talino biržoje prekiaujamų akcijų bendra kapitalizacija siekė 9 proc. Estijos BVP. Tai yra 6 kartus mažiau nei ES vidurkis. Lietuva liko 25-oje vietoje. Vilniaus biržos akcijų kapitalizacijos ir Lietuvos BVP santykis sudarė 7 proc. arba 10 kartų mažiau nei ES vidurkis. Paskutinę 27-ąją vietą užima Latvija, kurioje kapitalizacija tesudaro 1 proc. BVP – 49 kartus mažiau nei ES vidurkis.

Rytų Europa bendrai atsilieka nuo vakarų Europos

Baltijos šalių akcijų rinkų atsilikimas ES kontekste atitinka bendrą tendenciją. Rytų Europos šalys (arba naujosios ES narės) atsilieka nuo vakarų Europos valstybių (senųjų ES narių). Sureitingavus ES valstybes pagal rinkos kapitalizacijos ir BVP santykį, pirmoje reitingo pusėje iš esmės randame vakarų Europos šalis, antroje – daugiausia Rytų Europos šalis. Aukščiausiai sąraše esančios rytinės valstybės yra Kroatija 14-oje vietoje (rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis 35 proc.) ir Lenkija 15-oje vietoje (29 proc.). Net ir jos apytiksliai du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (68 proc.).

Tokį rytų Europos akcijų rinkų atsilikimą pirmiausia galima būtų paaiškinti ženkliai trumpesne šių rinkų istorija. Tiek Baltijos šalyse, tiek kitose rytinėse valstybėse dabar veikiančios akcijų biržos atsidarė tik po 1990 m., kai žlugo sovietinė santvarka ir šalys perėjo nuo planinės prie laisvos rinkos ekonomikos. Tuo tarpu vakarų Europos šalys turi gilias kapitalo rinkų tradicijas - jų biržos skaičiuoja kelis šimtus metų trunkančias istorijas. Amsterdamo birža, kuri yra laikoma pirmąja pasaulyje, buvo atidaryta dar XVII amžiaus pradžioje.

Pagal investuotojų aktyvumą Baltijos šalys atrodo geriau

Kitas populiarus akcijų rinkos išsivystymo lygio matas – akcijų prekybos metinės apyvartos ir rinkos kapitalizacijos santykis. Šis dydis parodo, kaip aktyviai investuotojai prekiauja listinguojamomis akcijomis. Pagal šį rodiklį 2025 m. tarp ES narių lyderė buvo Italija, kurioje prekybos apyvarta siekė 82 proc. rinkos kapitalizacijos. Įdomu, kad pagal kapitalizacijos ir BVP santykį Italija buvo tik 11-oje vietoje. Tai reiškia, kad nors pagal rinkos dydį Italija reikšmingai atsilieka nuo ES lyderių, tačiau tai netrukdo investuotojams itin aktyviai prekiauti jos akcijomis. Antroje vietoje randame Vokietiją su 56 proc., trečioje – Airiją su 49 proc. Svertinis ES vidurkis siekė 43 proc.

Baltijos šalys pagal prekybos apyvartas atrodo geriau nei pagal rinkos kapitalizaciją, tačiau nuo ES vidurkio vis tiek dar labai toli. Ir vėl aukščiausiai reitinge yra Estija, kuri užima 17-ą vietą. 2025 m. Talino biržos akcijų prekybos apyvarta sudarė 5,7 proc. jos kapitalizacijos. Lietuvą randame per porą laiptelių žemiau 19-oje vietoje su 4,5 proc. apyvartos ir kapitalizacijos santykiu. Net ir Latvija pagal šį rodiklį neliko sąrašo apačioje – su 3,7 proc. ji užima 21-ą vietą. Įdomu, kad santykinai aukštesnį prekybos aktyvumą Baltijos šalyse iš esmės užtikrina ne užsienio ar instituciniai investuotojai, o vietiniai mažmeniniai investuotojai.

Pagal prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį paskutines tris vietas tarp 27-ių ES valstybių užima Kipras, Slovakija ir Liuksemburgas. Jose apyvartos nesiekia net 1 proc. kapitalizacijos.

Listinguojamų bendrovių trūkumas – didesnė problema nei investuotojų aktyvumas

Diskutuojant apie Baltijos šalių akcijų rinkų žemą išsivystymą dažnai yra minima „vištos ir kiaušinio“ problema: listinguojamų bendrovių trūksta, nes nėra pakankamai investuotojų, o investuotojų nėra, nes nėra pakankamai listinguojamų įmonių. Visgi dviejų išsivystymo rodiklių palyginimas mums suteikia svarbios informacijos ir padeda lengviau atsakyti į klausimą: ar pirmiau turi „ateiti“ investuotojai, ar naujos bendrovės?

Baltijos šalys pagal prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį užima aukštesnes vietas reitinge tarp ES valstybių nei pagal kapitalizacijos ir BVP santykį. Tai galime interpretuoti taip, kad akcijų rinkos dydis mūsų šalyse yra itin mažas, tačiau esamos listinguojamos bendrovės yra santykinai aktyviai prekiaujamos (nors ir pagal šį rodiklį nuo ES vidurkio stipriai atsiliekama). Tai indikuoja, kad didesnė problema yra listinguojamų bendrovių trūkumas, o ne mažas investuotojų aktyvumas.

Todėl norint paskatinti Baltijos šalių akcijų rinkų vystymąsi pirmiausia dėmesys turėtų būtų nukreiptas į naujų didelių bendrovių su reikšmingomis laisvų akcijų dalimis pritraukimą į biržas. Tai sukurtų platesnes investavimo galimybes jau čia investuojantiems, o taip pat, tikėtina, padėtų pritraukti ir naujus investuotojus tiek iš Baltijos šalių, tiek iš užsienio.

Skandinavijos šalių akcijų rinkos – tarp labiausiai išsivysčiusių

Baltijos šalims geografiškai ir kultūriškai artimas regionas – Skandinavija – išsiskiria itin išsivysčiusiomis kapitalo rinkomis. Švedija, Danija ir Suomija patenka tarp keturių aukščiausią rinkos kapitalizacijos ir BVP santykį turinčių ES narių (tarp jų „įsimaišo“ Olandija). Pagal prekybos apyvartos ir kapitalizacijos santykį šiaurės šalys taip pat užima aukštas vietas: Danija 5-oje, Švedija 8-oje ir Suomija 11-oje vietose. Net ir vertinant pagal absoliučią akcijų rinkos kapitalizaciją, šios šalys yra labai aukštai – Švedija yra 4-a didžiausia akcijų rinka ES. Tai yra įspūdingas pasiekimas turint omenyje, kad ES kontekste tai nėra itin didelės valstybės – pagal gyventojų skaičių Švedija yra 11-a didžiausia ES narė, Danija –16-a, Suomija – tik 17-a. Skandinavija yra įrodymas, kad net ir pagal gyventojų skaičių nedidelės valstybės gali turėti išsivysčiusias ir aktyvias kapitalo rinkos. Tai yra sektinas pavyzdys Baltijos šalims.

Didesniąja dalimi Baltijos šalių įmonių obligacijų galima prekiauti „Nasdaq Baltic“ biržose. Nors Vilniaus birža pirmauja pagal obligacijų rinkos dydį (daugiausia listinguotų emisijų ir didžiausia jų vertė), bet yra paskutinė pagal antrinės prekybos aktyvumą – jos obligacijų apyvarta sudarė tik 5 proc. bendro trijų biržų lygio. Galima sakyti, kad Lietuvos investuotojai nėra atradę biržos antrinei obligacijų prekybai. Tuo tarpu Rygos birža, kuri akcijų prekyboje beveik nematoma, yra Baltijos šalių aktyviausia obligacijų antrinės prekybos vieta. Latvijos biržoje suprekiaujama 61 proc. bendros įmonių obligacijų apyvartos.

Baltijos biržos bando sukurti tai, ko nėra išsivysčiusiose pasaulio obligacijų rinkose, pavyzdžiui, vakarų Europoje ar JAV. Jose antrinė prekyba skolos vertybiniais popieriais per biržas iš esmės nevyksta – beveik viskas yra suprekiaujama užbiržiniais sandoriais, kai investuotojai kreipiasi į savo maklerius, norėdami įsigyti ar parduoti obligacijų. Bus įdomu stebėti, kas išeis iš Baltijos eksperimento sukurti aktyvią antrinę prekybą obligacijomis biržoje.

Daugiau nei 160 obligacijų, kurių vertė viršija 4 mlrd. EUR

2025 m. iš viso trijose Baltijos biržose buvo listinguojamos 161 obligacijų emisija, kurias buvo išleidusios 101 bendrovė. Daugiausia listinguojamų obligacijų turėjo estų bankas „Bigbank“ – net 6-ias. Po 5-ias emisijas turėjo latvių bankas „Citadele“ ir finansinių paslaugų bendrovė „DelfinGroup“. Biržos duomenimis 2025 m. pabaigoje bendra visų įmonių obligacijų vertė buvo 4,4 mlrd. EUR. Palyginimui, bendra visų „Nasdaq Baltic“ prekiaujamų akcijų rinkos kapitalizacija siekė 11,3 mlrd. EUR.

Vilniaus birža buvo didžiausia tiek pagal listinguojamų emisijų skaičių, tiek pagal jų vertę. Vilniuje į sąrašus buvo įtrauktos 64-ios įmonių obligacijos, kurių vertė 2025 m. pabaigoje siekė 2,0 mlrd. EUR, Rygoje – 58-ios obligacijos su 1,7 mlrd. EUR verte, Taline – 39-ios obligacijos su 0,6 mlrd. EUR verte.

Rygos birža – obligacijų antrinės prekybos lyderė

Iš 161-os listinguojamos emisijos 45-ios neturėjo nė vieno sudaryto biržinio sandorio per visus metus. Tarp jų patenka ir tokių didelių bei gerai matomų bendrovių kaip „Ignitis“, „Maxima“ ar „Latvenergo“ obligacijos, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šių bendrovių obligacijos yra skirtos tik instituciniams investuotojams ir jų minimali investavimo suma 100 tūkstančių EUR. Instituciniai investuotojai tipiškai prekiauja obligacijomis užbiržiniais sandoriais.

Per 2025 m. iš viso buvo sudaryta daugiau nei 18 tūkstančių sandorių obligacijomis „Nasdaq Baltic“ antrinėje rinkoje, o jų bendra vertė sudarė 122 mln. EUR. Rygos birža buvo absoliutus lyderis – joje obligacijų apyvarta siekė 74 mln. EUR arba 61 proc. bendro Baltijos šalių lygio. Talinas buvo antroje vietoje su 37 mln. EUR (30 proc. bendro lygio). Vilniaus birža buvo mažiausiai aktyvi – joje buvo suprekiauta obligacijų tik už 11 mln. EUR arba 9 proc. bendro lygio. Sandorių prasme Vilnius pasirodė dar prasčiau – čia buvo sudaryti tik 5 proc. visų „Nasdaq Baltic“ įmonių obligacijų transakcijų. Kadangi kiekvienoje iš Baltijos biržų aktyviausiai dalyvauja tos pačios šalies investuotojai, galima teigti, kad Lietuvos investuotojai nėra atradę antrinės prekybos obligacijomis biržoje.

Stebime priešingą situacija nei akcijų prekyboje, kur Vilnius 2025 m. antroje pusėje tapo aktyviausia Baltijos birža, aplenkdamas Taliną, o Ryga tesudarė 4 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvartos.

Mažesnis likvidumas nei akcijų rinkoje

2025 m. trijose Baltijos biržose buvo sudaryti 949 tūkstančiai akcijų sandorių, kurių bendra vertė siekė 562 mln. EUR – atitinkamai 52 kartus ir 4,6 karto daugiau nei obligacijų. Didesnis akcijų antrinės prekybos likvidumas neturėtų stebinti. Investuotojai į akcijas iš esmės turi tik vieną kelią realizuoti savo investicijas – parduoti jas biržoje. Tuo tarpu obligacijų savininkai turi kitą aiškų pasitraukimo kelią – obligacijos yra išperkamos suėjus terminui. Todėl antrinis likvidumas obligacijų investuotojams turi mažesnę svarbą.

Aktyviausiai prekiaujamas emitentas – „Citadele“, lietuviška bendrovė tik 17-oje vietoje

Tarp aktyviausiai prekiaujamų obligacijų emitentų vyrauja Latvijos ir Estijos bendrovės. Sureitingavus visas įmones pagal jų obligacijų biržinę apyvartą, pirmąjį lietuvišką vardą randame tik 17-oje vietoje – žiniasklaidos grupę „15min“, kurios obligacijomis buvo suprekiauta už 2,1 mln. EUR (83 sandoriai). Sekantys lietuviški emitentai yra „Artea“ bankas 24-oje vietoje su 1,3 mln. EUR apyvarta (266 sandoriai) ir „Sąvaržėlė“ verslo centrą vystanti „Kvartalas“ su 1,2 mln. EUR apyvarta (43 sandoriai).

Tarp 10 aktyviausiai prekiautų obligacijų emitentų 6-ios įmonės listinguoja obligacijas Rygos biržoje, 4-ios – Taline. Dešimtuke net 7-ios bendrovės priklauso finansų sektoriui, tarp kurių randame ir bankus, ir vartojimo kreditavimo verslus. Aktyviausiai prekiautu Baltijos emitentu tapo „Citadele“, kurio obligacijų apyvarta pasiekė 9,8 mln. EUR (118 sandorių). Šis Latvijos bankas pasiekė pirmąją vietą nepaisant to, kad iš jo 5-ių Rygos biržoje listinguotų emisijų 2 nesulaukė nė vieno sandorio 2025 m.

Baltijos akcijų kainų šuolis 2025 m. sutapo su sparčiau nei ankstesniais metais brangusiomis Europos bei besivystančių šalių akcijomis. Vietinio akcijų indekso grąža nežymiai aplenkė Europos indeksą „STOXX Europe 600“ (+17 proc.) ir besivystančių šalių indeksą „MSCI Emerging Markets“ (+18 proc. eurais). Tuo tarpu Baltijos akcijos pasirodė ženkliai geriau nei JAV akcijos. Dėl 13 proc. smukusios JAV dolerio vertės „S&P 500” indekso grąža eurais tesiekė tik 3 proc.

Žvelgiant į tris Baltijos šalis atskirai, didžiausią grąžą uždirbo investavę į lietuviškas bendroves. Vilniaus biržos akcijų indeksas „OMX Vilnius“ ūgtelėjo 26 proc. ir aplenkė tiek „OMX Tallinn“ (+18 proc.), tiek „OMX Riga“ (+6 proc.).

Trys ketvirtadaliai listinguojamų akcijų brango

Iš 69-ių listinguotų įmonių, net 52-i fiksavo teigiamus akcijų kainų pokyčius. Kokie palankūs metai buvo Baltijos akcijų rinkai gerai iliustruoja tai, kad tarp didesnės nei 100 mln. EUR kapitalizacijos bendrovių nebuvo nė vienos, kurios vertė būtų sumažėjusi.

Tarp daugiausiai investuotojams uždirbusių didesnių įmonių vyrauja Lietuvos bendrovės, tarp mažiausiai – Estijos. Labiausiai per metus pabrango „KN Energies“ (+71% proc.), „Akola“ (+58 proc.), „Merko Ehitus“ (+50 proc.), „Vilkyškių pieninė“ (+44 proc.) ir „Rokiškio sūris“ (+27 proc.). Prasčiausiai pasirodė „TKM Grupp“ (+0,3 proc.), „Tallink“ (+1 proc.), „EfTEN Real Estate Fund“ (+1 proc.), „Eleving“ (+2 proc.) and „Infortar“ (+6 proc.).

Investuotojų aktyvumas aukščiausiame lygyje per tris metus

„Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito tris metus iš eilės nuo 917 mln. EUR 2021 m. iki 401 mln. EUR 2024 m. Praėjusiais metais tendencija pagaliau apsivertė. Bendra trijų Baltijos biržų apyvarta pašoko 40 proc. iki 562 mln. EUR ir buvo didžiausia per paskutinius tris metus.

Sparčiausiai likvidumas augo Vilniaus biržoje, kurios apyvarta pakilo 71 proc. iki 256 mln. EUR ir sudarė 46 proc. bendro „Nasdaq Baltic“ lygio. Lėčiausiai aktyvumas augo Talino biržoje – 19 proc. iki 284 mln. EUR (50 proc. bendro lygio). Nors pagal metinius skaičius Talinas lenkia Vilnių, tačiau antroje metų pusėje, jau po „Enefit Green“ delistingavimo, Vilniuje buvo sugeneruojamos didesnės apyvartos ir Lietuvos sostinė perėmė aktyviausios Baltijos šalių biržos vardą. Tai yra reikšmingas pasiekimas Lietuvos akcijų rinkai, nes paskutinius penkis metus apyvartos estų biržoje buvo apie pusantro karto didesnės nei Vilniuje.

Rygos biržoje akcijų prekybos apyvarta pašoko 65 proc., tačiau vis tiek tesiekė 22 mln. EUR arba 4 proc. bendro „Nasdaq Baltic“ lygio.

Vilnius tapo didžiausia ir aktyviausia Baltijos šalių birža

Vilniaus birža aplenkė Taliną ne tik pagal likvidumą, bet ir dydį. Vilniuje bendra listinguojamų bendrovių rinkos kapitalizacija per metus paaugo nuo 4,9 mlrd. iki 5,7 mlrd. EUR. Metų pabaigoje tai sudarė 51 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ kapitalizacijos, kuri siekė 11,3 mlrd. EUR. Tuo tarpu Estijos biržoje prekiaujamų įmonių bendra kapitalizacija susitraukė nuo 5,2 mlrd. iki 5,0 mlrd. EUR, o tam didelę įtaką turėjo „Enefit Green“ pasitraukimas. Rygos biržos įmonių bendra kapitalizacija pasistiebė nuo 0,5 mlrd. iki 0,6 mlrd. EUR.

Aktyviausiai prekiautos dvi Lietuvos bendrovės

Tos pačios bendrovės pateko tarp 5-ių likvidžiausių kaip ir 2024 m. Tačiau jos persistumdė vietomis. Pakilusi iš antrosios pozicijos „Ignitis“ tapo aktyviausiai investuotojų prekiauta Baltijos šalių akcija. Jos apyvarta siekė 103 mln. EUR – 72 proc. daugiau nei prieš metus. „Igničio“ akcijų kaina ūgtelėjo 8 proc. „Artea“ pasistiebė laipteliu aukščiau į antrąją vietą su 65 proc. iki 88 mln. EUR pašokusia apyvarta. Iš penkių likvidžiausių bendrovių lietuviško banko akcijų kaina brango daugiausiai – 14 proc. 2024 m. aktyviausiai prekiauta pozicija „LHV“ nukrito į trečiąją vietą su 27 proc. iki 80 mln. EUR augusia apyvarta. 2025 m. estiško banko akcijų kaina pakilo 10 proc. Delistinguota „Enefit Green“ liko 4-a, pasiekusi 48 mln. EUR apyvartą. Penketuką užbaigia „Tallink“ su 7 proc. iki 31 mln. EUR sumažėjusia apyvarta. Ši estų bendrovė buvo vienintelė penketuke, kurios apyvarta susitraukė palyginus su ankstesniais metais.

Pirminėje rinkoje tęsiasi „štilis“

Nors Baltijos akcijų antrinėje rinkoje stebėjome ilgai lauktą atsigavimą, tačiau pirminė rinka ir toliau išlieka iš esmės „uždaryta“. 2025 m. įvyko trys sandoriai pirminėje rinkoje. Estijos statybos sprendimų įmonė „Primostar“ įgyvendino 0,4 mln. EUR dydžio pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Latvijos finansų sektoriaus bendrovė „Indexo“ per du antrinius akcijų platinimus (SPO) pritraukė 7,7 mln. EUR. Visos trys transakcijos nesulaukė didelio investuotojų susidomėjimo – paklausa siekė mažiau nei norimi išplatinti kiekiai.

Metų įvykis – „Enefit Green“ pasitraukimas iš biržos

2025 m. pradžioje turbūt niekas nebūtų nuspėjęs, kad Baltijos biržose nebeliks vienos iš top 5 likvidžiausių ir didžiausios kapitalizacijos bendrovių. Ypač tos, kuri tik prieš keletą metų debiutavo rinkoje.

Kovą Estijos valstybei priklausanti energetikos grupės „Eesti Energia“ paskelbė supirksianti mažumos akcininkams priklausiančias atsinaujinančios elektros gamintojo „Enefit Green“ akcijas. Supirkimo kaina atitiko net 47 proc. premiją, palyginus su akcijos kaina biržoje prieš naujienos paskelbimą. Tokia didelė premija teigiamai nustebino rinką, nes Baltijos biržose tapo įprasta matyti, kaip akcijos iš mažumos akcininkų yra superkamos už kainą, panašią į biržos arba netgi mažesnę.

Rinką taip pat nustebino tai, kad nuo 2021 m. spalį vykusio „Enefit Green“ IPO buvo praėję tik kiek daugiau nei 3 metai. Investuotojai, kurie įsigijo akcijų per IPO ir pardavė jas supirkimo metu, uždirbo 33 proc. grąžą, įskaitant už tris metus išmokėtus dividendus.

Bendrovė buvo išbraukta iš „Nasdaq Tallinn“ sąrašo liepos pradžioje. Nors akcijų supirkimas buvo įvykdytas skaidriai ir už gana patrauklią kainą, tačiau bendrai vietinei kapitalo rinkai tai yra reikšmingas praradimas, nes biržoje nebeliko vienos likvidžiausių ir didžiausių bendrovių.